Prezidentai aptarė dvišalių santykių stiprinimą, bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir saugumo srityse, bendrus interesus NATO ir Europos Sąjungoje. Prezidentūroje pasirašyta dvišalė sutartis, kurią ratifikavus bus baigtas valstybės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos teisinis įforminimas.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lenkija yra artimiausia kaimynė, labai svarbi Lietuvai tiek gynybos, saugumo, tiek ekonomikos srityse. Abipusis supratimas ir bendradarbiavimas NATO, ES ir dvišaliu pagrindu yra vienas iš mūsų gerovės ir saugumo garantų.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui šių metų liepą, Prezidentai sutarė suderinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl Aljanso reformos, kuri yra būtina regiono saugumui užtikrinti. Lietuvos vadovė priėmė Lenkijos Prezidento kvietimą į atvykti į 9 Baltijos šalių, Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderių susitikimą dar vadinamą „Bukarešto devynetu“, kuriame prieš NATO viršūnių susitikimą bus suderinti bendri gynybos prioritetai.

Aptariant Europos Komisijos inicijuojama procedūrą prieš Lenkiją dėl įstatymo viršenybės, valstybės vadovė pabrėžė, jog Lietuva nepalaikys jokių prievartiniu ir jėgos metodų prieš jokią šalį, taip pat ir Lenkiją, ir kvies abi puses sprendimų ieškoti dialogo ir konsensuso keliu.

Susitikime daug dėmesio skirta bendradarbiavimui energetikos srityje ir strateginių projektų įgyvendinimui. Baigta formuoti ir efektyviai veikianti bendra ES energetikos rinka yra geopolitinis Lietuvos ir Lenkijos interesas. Iki šių metų birželio mėnesio tikimasi pasiekti galutinį visų 3 Baltijos valstybių, Lenkijos ir Komisijos politinį susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos per Lenkiją su kontinentinės Europos tinklais. Tai sudarys galimybes dalį finansavimo gauti dar iš šio daugiamečio ES biudžeto. Šiais metais taip pat bus pradėti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties, kuri užbaigs regiono ir ES dujų rinkų integraciją, tiesimo darbai.

Valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie bendrą poziciją dėl Astravo AE ir dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris ES priklausomybę nuo Rusijos dujų padidintų iki 80 proc. Tai geopolitiniai Rusijos projektai, kurie kelią didelę grėsmę visos ES saugumui. Pasak Prezidentės, Lietuva ir Lenkija bendromis jėgomis sieks, kad neskaidrių ir nesaugių šaltinių tiekiama energija nepatektų į ES rinką.

Prezidentai taip pat aptarė pasirengimą artėjančioms deryboms dėl naujojo daugiamečio ES biudžeto. Šalies vadovės teigimu, jis turi atspindėti Lietuvos ir Lenkijos žmonių interesus. Būtina užtikrinti, jog žemės ūkio išmokos priartėtų prie senesniųjų ES narių išmokų, tinkamą struktūrinių fondų paramą, reikalingą vienodam išsivystymui tarp ES šalių užtikrinti, tęsti finansavimą strateginių energetikos ir transporto jungčių, tarp jų ir „Rail Baltic“ transporto koridoriaus, įgyvendinimui.

Aptariant tautinių mažumų klausimus, Prezidentė pasiūlė atnaujinti dvišalės šveitimo komisijos darbą ir pabrėžė, jog stiprėjantis politinis geranoriškumas iš abiejų pusių sudarys galimybes išspręsti jautrius tautinių mažumų klausimus tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.

Lietuvą su Lenkija sieja abipusiškai naudingi ir aktyvūs verslo ryšiai. Lenkija yra trečia pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė ir šešta didžiausia užsienio investuotoja. Pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių Lenkija yra ketvirta. Daug potencialo dvišaliam bendradarbiavimui atveria naftos perdirbimo, draudimo, prekybos ir inovacijų sritys. Lietuva ir Lenkija vykdo 137 bendrus mokslo projektus pagal „Horizon 2020“ programą.

Prezidentės spaudos tarnyba