„Labai nuoširdžiai dėkoju mūsų draugei valstybei Vokietijai, kuri, pati išgyvendama labai sudėtingus metus, šimtą metų tarp karų, pati nukentėjusi, sugebėjo išsaugoti mums svarbų dokumentą“, - pridūrė Prezidentė.
Šalies vadovės tikinimu, besididžiuojanti tuo, kad Lietuva gali teigti, jog „mes turime draugų, kuriais galime pasikliauti, ir jie pasitiki mumis, ir kurie mato partnerystės prasmę mūsų bendravime“.
Prezidentė teigė besitikinti, kad kitas šimtmetis Lietuvai bus garbingas, grįstas pasitikėjimu, o šalis bus žinoma ir vertinama.
Akto perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė prof. baronienė Elkė von Boeselager.
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ceremonijoje teigė, kad Akto atradimas buvo džiaugsminga diena ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.
„Nors vokiečių karinė administracija iš pradžių griežtai kritikavo šią deklaraciją, vėliau Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu“, - ceremonijoje sakė A. Viets.
Ceremonijoje taip pat kalbėjo signataro Antano Smetonos brolio Igno proprovaikaitis Daumantas Kazlauskas. Jo teigimu, Aktas svarbus tuo, kad parodo lietuvių tautos troškimą būti nepriklausoma.
„Pats svarbiausias dalykas, kurį liudija Nepriklausomybės Aktas, kad mes troškome būti laisvi“, - sakė D. Kazlauskas.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje - juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Nuo sekmadienio, sausio 21-osios, Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galės pamatyti ir visi šalies gyventojai - jis bus eksponuojamas Signatarų namuose.
Dokumentas bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.
Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo - yra ekspozicijos „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“ dalis.
