Vis dėlto, anot politologo, Rusija sieks visokeriopai užkirsti tam kelią, tad jau artimiausiu metu galima tikėtis aktyvių Rusijos veiksmų visų posocialistinių valstybių atžvilgiu.
- Kaip galima vertinti šį Ukrainos sprendimą? Ar buvo galima iki paskutinės minutės tikėtis, kad Asociacijos sutartis su Ukraina bus pasirašyta?
- Pastarųjų dviejų savaičių įvykiai Ukrainoje rodė, kad sutartis su Europos Sąjunga nebus pasirašyta, bet aš labai nedramatizuočiau šio sprendimo. Mano įsitikinimu, Ukraina prisijungs po pusmečio, gal truputį anksčiau ar vėliau. Kita vertus, tai parodė ir išryškino Rusijos agresyvumą, kurį pamatė visa Europa. Esu linkęs tai pavadinti Rusijos Pyro pergale, lyg ir Rusijai pavyko atkalbėti Ukrainą nuo pasirašymo, kita vertus, visa Europos Sąjunga, tarp jų ir Vakarų Europa, labai susidomėjo šiuo klausimu.
- Jeigu buvo aišku, kad sutartis vis dėlto nebus pasirašyta, kodėl tuomet Viktoras Janukovyčius atvyko į Vilnių? Ar tai yra tam tikras diplomatinis gestas, žinutė, kurią norėta perduoti?
- V. Janukovyčius į Vilnių atvyko neatsitiktinai, be abejo tai yra tam tikra žinutė, kad Ukrainos kelias į Europą neuždaromas. Vakarų Europos vadovams buvo parodyta, jog Ukraina nėra abejinga Europai ir, manau, Asociacijos sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu. Panašu, kad Europos Sąjungos vadovų entuziazmas Ukrainos atžvilgiu bei noras pasirašyti sutartį artimiausiu metu taip pat neišblės.
- Kaip būtų galima vertinti V. Janukovyčiaus pasiūlymą kurti trišalę Ukrainos, ES ir Rusijos tarybą? Ar tai rimtas pasiūlymas, o gal tik teiginys, nes reikia kažką pasiūlyti ateičiai?
- Manau, kad šis pasiūlymas buvo padarytas labai spontaniškai, neapgalvotai. V. Janukovyčius galbūt kiek išsigando, nuvykęs į Rusiją ir susitikęs su Vladimiru Putinu, todėl spontaniškai paskelbė tokį pareiškimą. Nemanau, jog tai reikėtų vertinti labai rimtai.
- Ko galima tikėtis V. Janukovyčiui grįžus į Ukrainą? Akivaizdu, jog sprendimas nėra labai populiarus ir protestai gali dar labiau išsiplėsti?
- Blogiausia, ko galima tikėtis, yra sprendimas prieš protestuotojus panaudoti jėgą. Tokiu atveju Ukraina priartėtų prie Baltarusijos ir panašių valstybių, ir tai atitolintų šalies artėjimą Europos link. Vis dėlto manau, kad V. Janukovyčius bus priverstas derėtis ne vien su šiam sprendimui nepritariančiais piliečiais, bet ir su opozicija, kadangi Ukrainos proeuropietiška dimensija dabar yra tikrai aiški. Tokiuose miestuose kaip Lvovas, Kijevas, V. Janukovyčius bus priverstas derėtis.
- Ar iš tikrųjų, kaip deklaruojama, šis sprendimas yra nulemtas vien ekonomikos, ar galima įžvelgti ir kitų priežasčių?
- Ekonomika yra svarbu, tačiau, žinoma, tai nėra vien tik ekonominės priežastys. Šiuo atveju svarbiausias tikriausiai yra verslo elito, vadinamųjų oligarchų, mobilizavimas, kuris iki galo neįvyko.
- Kaip vertintumėte Gruzijos ir Moldovos sprendimą pasirašyti Asociacijos sutartį - ar tai galima interpretuoti kaip didelį žingsnį šių valstybių integracijos į ES link?
- Gruzija išlaikė labai sudėtingą egzaminą. Gruzijos įvykiai per pastaruosius penkerius metus buvo tikrai dramatiški, tad atrodo, kad Gruzija išlaikė europinį egzaminą, šiandien jai būtų galima parašyti dešimtuką. Su Moldova yra sudėtingiau dėl labai neaiškaus Padniestrės statuso, bet tas ryžtas irgi yra labai aiškus, vienareikšmis, ir reikia tik linkėti, kad Padniestrės klausimai tuo pačiu būtų sprendžiami. Moldovoje iki pat spalio pabaigos tvyrojo neaiški situacija, pūtė politiniai skersvėjai, ko gero, ne be Rusijos įtakos, vidinė politinė scena per pastaruosius kelis mėnesius patyrė daug visokių drebėjimų. Vis dėlto, atrodo, kad gal ir ne toks stiprus kaip Gruzijoje, bet Moldovoje irgi egzistuoja viršpartinis susitarimas dėl europinio kelio.
- Kaip Rytų partnerystės politikos rezultatus galima vertinti iš Rusijos geopolitinės perspektyvos?
- Man atrodo, kad Rusija linkėjo Europos Sąjungai didesnės nesėkmės. Iš dalies jai pavyko, kalbant apie Ukrainą, tačiau bendrai Europos Sąjungos gravitacijos zoną vis dėlto pavyko išplėsti, galbūt ne taip stipriai kaip ES norėjo, bet vis dėlto tai yra mažas ES laimėjimas ir nedidelis Rusijos pralaimėjimas. Tačiau greitai jis dar labai gali keistis, nes atrodo, kad įvykiai Ukrainoje tikrai nesustos ir rutuliosis. Ko gero, po mėnesio ta situacija gali aiškiai išsikristalizuoti į vieną ar į kitą pusę.
- Kokių galima tikėtis Rusijos veiksmų?
- Vėl galima tikėtis kažkokių ekonominių sankcijų, veiksmų, ypač susijusių su energetiniais ištekliais, taip pat Ukrainos diskreditavimo tarptautinėje arenoje bei kitų posocialistinių šalių, dalyvaujančių Rytų partnerystės programoje, diskreditavimo. Greičiausiai Rusija bandys stiprinti Muitų sąjungą, mėgins ten vilioti naujas nares, žadės greitus ir didelius šios narystės dividendus. Manau, ginklai nebus greitai sudėti ir kurso paaštrėjimo posovietinių valstybių link bus imtasi. Bus ištraukti ir kiti instrumentai, pavyzdžiui, propagandinis karas, ir diskreditavimas Vakarų Europos akyse - esą posocialistinės šalys yra avantiūristės, su kuriomis neverta turėti reikalų.
- Zbignevas Bžezinskis (Zbigniew Brzezinski) kažkada sakė, jog Rusija be Ukrainos nustoja būti imperija, ir tai yra esminis klausimas jos egzistavimui, ar galima su tuo sutikti?
- Taip, iš tikrųjų tai yra labai didelis klausimas Rusijos egzistencijai. Užtenka savaitgalį peržiūrėti pagrindinius televizijos kanalus - pastarąjį mėnesį Ukrainos tematika visiškai dominuoja visoje žiniasklaidoje. Rusijos politinis elitas, valdantieji tai priima kaip gyvybės ar mirties klausimą.
- Ar Lietuva viską padarė, kad Rytų partnerystės sprendimai pasisektų, galbūt buvo galima padaryti kažką daugiau?
- Galima sakyti, kad egzaminas tikrai išlaikytas, nes Lietuva puikiai koordinavo, ir šiandien, ir rytoj, atrodo, puikiai koordinuos tuos veiksmus. Šalia viršūnių susitikimo vyko ir vyksta verslo forumas, pilietinės visuomenės forumas, kur buvo pritraukta daug įtakingų mokslininkų, žurnalistų, verslo atstovų, ekonomistų. Žinoma, dabar dar sunku pasakyti, pirmininkavimas dar nesibaigė, dar visas gruodis, bet šiuo metu atrodo, jog didelių klaidų nepadaryta, o ir mažų nedaug.
- Ačiū už pokalbį.