"Ukrainos prezidentas kalbėjo ne apie sutartį ir jos pasirašymą, o apie ekonomines problemas, kurios yra šiuo metu Ukrainoje, ir kurias reikia spręsti. Jis norėjo, kad tos problemos būtų sprendžiamos tiek ES, tiek Rusijos kartu", - po ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų darbo vakarienės Vilniuje sakė ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Valstybės vadovei susidarė įspūdis, kad "buvo painiojamasi tarp ryšio tarp ES laisvosios prekybos sutarties naudos ir konkrečios ekonominės situacijos, kurią išgyvena dabartinė Ukraina".

Pasak šalies vadovės, visos 12 naujųjų ES šalių, ypač Bulgarija, paliudijo, ką reiškia laisvosios prekybos sutartis bei suartėjimas su Europa, bei kokią tai atneša ekonominę naudą, tačiau Ukrainai tai nepasirodė svarūs argumentai.

"Deja, kol kas atrodo, kad šie argumentai nepasiekė Ukrainos prezidento nei ausies, nei minties, ir kol kas matome, kad pozicijos dar kol kas nėra pasikeitusios", - sakė D. Grybauskaitė.

Eltos žiniomis, Ukrainos vadovas neslėpė, kad toks pasirinkimas jam yra labai sunkus. Ukrainos valdžia taip pat yra aiškiai ir anksčiau įvardijusi, kad dabartinėje situacijoje, jiems reikia konkrečios finansinės pagalbos.

Į tokius pareiškimus Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Biltas (Carl Bildt) ketvirtadienį atsakė: "ES nėra turgus". Jo manymu, Ukraina galėtų gauti Tarptautinio valiutos fondo paramą, jei pademonstruotų, kad yra patikima ir pasiryžusi imtis veiksmų. Tada sugrįžtų ir tarptautinių rinkų pasitikėjimas.