Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimais nuspręsta įtvirtinti galimybę, kad rinkimuose kandidatus galėtų kelti ne tik partijos, bet ir visuomeninis rinkimų komitetas. Kaip tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas ir užtikrinama galimybė rinkėjams balsuoti ne tik už partijas, bet ir už kitus subjektus.
Pagal priimtus teisės akto pakeitimus rinkimų komitetą galės sudaryti rinkėjai, kurių turės būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. Tas pats rinkėjas galės būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Partijas ir rinkimų komitetus, norinčius kelti kandidatų sąrašus, turės paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.
Siekiant suvienodinti nuostatas su kitais rinkimų teisės aktais Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų pataisomis nustatyta, kad rinkėjų pavėžėjimas bus apmokamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kad už darbą būtų atlyginama ir balsavimo komisijoms, kurios sudaromoms diplomatinėse atstovybėse ir konsulatuose.
Naujomis nuostatomis nuspręsta įtvirtinti reikalavimą rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją, keisti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimo tvarką ir įvesti darbo laiko apskaitos žiniaraščius.
Seimas taip pat reglamentavo galimybę sustabdyti balsavimą iš anksto esant rinkimų teisės pažeidimams, suteikti rinkėjui teisę balsuoti kitoje apylinkėje, kai abi apylinkės yra prisijungusios prie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos.
Pagal teisės aktų nuostatas rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, bus draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.
Kaip tvirtinama dokumentų aiškinamajame rašte, šie pakeitimai suvienodina rinkimų įstatymuose esančias panašias rinkimų organizavimo procedūras, užtikrina skaidresnes rinkimų organizavimo procedūras.
Už Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų pataisas balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 12 parlamentarų. Nauji Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimai ypatingos skubos tvarka buvo priimti lapkričio 7 d., už juos balsavo 56 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 17 parlamentarų.