„Dėl taip vadinamo force majeure įvardijimo - tas labai svarbu. Ūkininkai labiausiai baiminosi dėl savo įsipareigojimų tiek nacionalinei mokėjimų agentūrai, tiek „Ekoagrai“ - kas vysto ekologinį ūkį - tai jokių sankcijų nebus taikoma“, - po susitikimo su Ukmergės ūkininkais penktadienį žurnalistams teigė premjeras.
„Atrodo, turime tokį paradoksą, egzistuojantį daugiau nei du dešimtmečius, kad apie tai, jog tai yra nenugalima jėga, stichijos padaryta žala ir jos pripažinimas, šiandien atlieka privatus ūkio subjektas. Už tą pažymą apie 200 eurų reikalauja, tas klausimas bus irgi išspręstas“, - pridūrė jis.
Dokumentas, įrodantis apie didelius lietaus padarinius, kurie neleidžia vykdyti įsipareigojimų produkcijos pirkėjams, kol kas neišduotas nė vienam ūkininkui. Keli žemdirbiai tėra pristatę dalį pažymai gauti reikalingų dokumentų.
Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai tokį ūkininkų vangumą komentuoja skirtingai.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų specialistė Daiva Jonuškienė BNS pranešė, kad kol kas nė vienas Šiaulių ir Telšių apskričių ūkininkas ne tik neprašė pažymos, bet ir nesikonsultavo.
„Nei skambina, nei kreipiasi raštu, nei kitaip konsultuojasi“, - teigė ji.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro irgi tikino, kad Klaipėdos ir Tauragės apskričių ūkininkai force majeure pažymomis nesirūpina.
Ji mano, kad dėl pažymų jie kreiptis tik tada, kai „padėtis bus be išeities“: „Tada ieškoma ir šimtosios galimybės susimažinti nuostolius. Yra tų atvejų buvę, kada ūkininkai lyg ir turėjo kreiptis, bet nesikreipė“.
V.Kažuro taip pat spėja, kad dėl pažymų nesikreipiama, nes ūkininkų sutartyse nėra aptartos force majeure aplinkybės.
„ Force majeure išlyga turi būtu sutartyse su ta šalimi, kauriai jie negali vykdyti įsipareigojimų partneriams. Kitaip bet kokiu atveju ūkininkai turi vykdyti įsipareigojimus“, - BNS teigė rūmų atstovė.
Tuo tarpu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičiaus sako, kad keli ūkininkai dokumentus pažymai renka: „Procesas juda, jeigu pusę dokumentų atsiuntė, laukiame, kada visus susiųs“.
Jo manymu, dabar, šią savaitę pradžiūvus laukams, ūkininkai dirba ir stengiasi bent šiek tiek derliaus išsaugoti, o ne pažymomis rūpinasi“.
V.Matkevičiaus taip pat pastebėjo, kad žemės ūkio produkcijos supirkėjai jau „jaudinasi, kad nebūtų lengvos apgavystės, kad nebūtų naudojamasi susidariusia situacija“.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų advokatė Jūratė Radzevičienė BNS teigė, kad kol kad pažymos nepaprašė nė vienas Vilniaus ir Alytaus apskričių ūkininkas, bet paklausimų srautas yra „gana didelis“.
„Ūkininkai, bent iš tų skambučių, kurių sulaukiame, juntame nerimą, kad jie nelabai supranta, kaip jiems pasinaudoti tuo, kam jiems ta pažyma. Daugelis maišo su ekstremaliu įvykiu ir įsivaizduoja, kad apskritai tada (gavę pažymą - BNS) nieko gali nebedaryti, nes jiems viskas bus ar kompensuota, ar kažkas dar padaryta“, - teigė J. Radzevičienė.
Pasak advokatės, pažyma yra „vienas iš įrodymų ir sustiprina pozicijas civiliniuose teisiniuose santykiuose“, bet gali būti ir tokia situacija, kai viena pusė kitos nenorės išgirsti, t.y. pripažinti pažymą.
„Grūdų perdirbimo didelės įmonės, tarkime, turi irgi įsipareigojimų - užsienyje patiekti tam tikrą kiekį produkcijos, jos nėra suinteresuotos sakyti, kad force majeure - ir yra atleidžiamos nuo tiekimo“, - pateikė pavyzdį J. Radzevičienė.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, aptarnaujančių Kauno ir Marijampolės apskritis, kancleris Andrius Verbyla BNS irgi teigė, kad paklausimų dėl pažymų rūmai sulaukia, bet nė vienos dar neišdavė.
Jis prognozuoja, kad ir be šių pažymų, kurios kainuoja po 200 eurų, ūkininkai su partneriais tariasi dėl sutarčių vykdymo su bankais, tiekėjais, supirkėjais, Nacionaline mokėjimų agentūra.
Ekstremali situacija dėl liūčių šiuo metu paskelbta 11-oje - Rokiškio, Panevėžio, Šilutės, Kupiškio, Pasvalio, Kretingos, Pagėgių, Jonavos, Širvintų, Tauragės ir Utenos - savivaldybių.
