Lietuvoje veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro atstovas pulkininkas leitenantas Gintaras Smaliukas pasakojo, jog planuojant pratybas buvo renkama informacija apie galimas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių grėsmes energinei infrastruktūrai, ką ir su kokiais pajėgumais reikėtų saugoti galimos krizės atveju.
"Per pratybas taip pat aiškinomės, kokų pajėgumų Lietuvai ir kitoms NATO šalims dar trūksta ir kokias procedūras reikia tobulinti, kad įvykus krizei - karinei, stichinei, pramoninei nelaimei - Lietuvos ir kitų šalių gyventojams būtų užtikrintas nepertraukiamas šilumos, elektros, vandens tiekimas", - teigė ekspertas.
Pratybomis siekiama įvertinti infrastruktūros, reikalingos užtikrinti paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms ir jas aprūpinant energijos išteklias, vystymo perspektyvas bei rasti priemones, kurios padėtų išvengti arba sumažintų su energetinių išteklių tiekimu susijusių galimų incidentų neigiamą poveikį aplinkai.
Kompleksinėse pratybose, kurias sudarė kovos veiksmų treniruotės ir štabų mokymai, kartu su sąjungininkais dalyvavo ir apie 300 Lietuvos karių, dislokuotų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Norvegijoje.
Pirmą kartą su ypatingai didelės apimties NATO pratybomis buvo sujungtos ir Baltijos šalyse kasmet rengiamos priimančiųjų šalių pratybos "Baltijos šeimininkas 2013". Jų metu Baltijos šalių karinių ir civilinių institucijų atstovai tobulino tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą su kitomis NATO institucijomis teikiant priimančiųjų šalių paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms galimos krizės atveju.
