Svarbiausias iškilmingos kurso baigimo ceremonijos momentas - karių savanorių priesaika. Kurso instruktorių, KASP ir Mokomojo pulko vadovybės, artimųjų ir renginio svečių akivaizdoje 53-iosios BKSĮK laidos kariai savanoriai prisiekė „ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę“. Prisiekiančiųjų vardu pagerbti Savanorių pajėgų vėliavą ir perskaityti priesaikos tekstą buvo pavesta j. eil. Dominykai Sakalauskaitei - geriausiai šio kurso karei. Ją vardine dovana apdovanojo KASP vadas plk. Arturas Jasinskas. Kitiems geriausius mokymo rezultatus, iniciatyvą ir aukštą motyvaciją parodžiusiems kursantams buvo įteiktos Mokomojo pulko vado padėkos.
Įveikti trijų savaičių trukmės Bazinių kario savanorio įgūdžių kursą atvyksta tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose pradedantys kariai savanoriai. Kurso metu jie dalyvauja teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose gauna rikiuotės, taktikos, ginkluotės, medicinos, topografijos, ryšio palaikymo ir kitas būtiniausias karines žinias. Savanoriams ugdoma kariška disciplina, stiprinami patriotiški jausmai ir pilietiškumas. Kursas įprastai yra organizuojamas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje. Mokyti jaunuosius karius taip pat atvyksta ir neetatiniai instruktoriai iš KASP rinktinių.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, tarnauja apie 4900 karių savanorių - pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą - darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
