Už tokias Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktas kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 59, susilaikė 20 parlamentarų. 64 balsais nutarta projektą atmesti, už jo tobulinimą pasisakė 43 Seimo nariai.
Būtinybę Lietuvoje įteisinti partnerystę liberalai grindė noru supaprastinti gyvenimą nesusituokusioms poroms, panaikinti šių žmonių diskriminaciją. „Ne santuokoje šiuo metu Lietuvoje gimsta net apie trečdalį vaikų“, - sakė viena iš įstatymo pataisų autorių Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
Įstatymo projektu siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams sureguliuojant jų turtinius ir asmeninius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su kitais asmenimis. Pagal projektą, partneryste būtų laikomas tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas.
Civilinio kodekso pataisose buvo siūloma nustatyti, kad partnerystės statusas Lietuvoje būtų pradedamas taikyti nuo partnerių faktinio gyvenimo kartu pradžios. Tačiau iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys neregistruotoje partnerystėje gyventų ne mažiau kaip vienerius metus arba jei partnerystė būtų oficialiai užregistruota. Siūloma, kad oficialius porų partnerystės susitarimus registruotų notarai.
Atnaujintame Civiliniame kodekse liberalai taip pat siūlė atsisakyti pasenusios kartu gyvenančių žmonių sąvokos - „sugyventiniai“ vartojimo.
Kaip ELTA jau skelbė, gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Civiliniame kodekse įteisinti atskirą sutarties rūšį - susitarimą dėl bendro gyvenimo.
Už tokį „valstiečiams“ atstovaujančios Seimo narės Agnės Širinskienės pateiktą projektą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai taip pat pritarė lydinčiam Paveldimo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui.
Po svarstymo komitetuose toliau šiuos projektus planuojama svarstyti Seimo rudens sesijoje.
A. Širinskienės vertinimu, tai būtų tobulas variantas tiems žmonėms, kurie nenori sudaryti šeimos. Jos teigimu, planuojama reglamentuoti ne šeimos santykius, o tam tikrą turto disponavimo ir valdymo aspektą.
Civilinio kodekso pakeitimo projektu siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.), iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.
Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumato, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.
Projektą pasirašė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Seimo komitetų pirmininkai Povilas Urbšys ir Agnė Širinskienė, frakcijos nariai Arūnas Gumuliauskas, Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Guoda Burokienė, Vida Ačienė ir konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Rimantas Jonas Dagys.
