Anot Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, Lietuvos ir Slovėnijos vadovai aptars dvišalių ryšių stiprinimą, aktualius ES darbotvarkės klausimus ir bendradarbiavimą NATO. Vizito metu ypatingas dėmesys bus skiriamas gynybai ir kibernetinio saugumo užtikrinimui. Antradienį Prezidentai aplankys pernai Lietuvoje pradėjusį veikti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos.

Slovėnija, kurios kaimynystėje neseniai būta bandymų paveikti rinkimus ir įvykdyti valstybinį perversmą, gerai supranta nekonvencinio karo grėsmę visai Europai. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra priešakinėse tokio karo linijose. Todėl mūsų valstybės patirtis atremiant kibernetines atakas, kovojant su propaganda, melagingomis naujienomis ir energetiniu šantažu yra vertinga kitoms šalims.

Slovėnija taip pat prisideda prie Baltijos šalių saugumo. Šios valstybės kariai prisijungs prie Kanados vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono Latvijoje. Slovėnija kaip ir Lietuva pasisako už NATO „atvirų durų“ politiką narystei Aljanse pasirengusioms šalims.

Savo ruožtu, 2015 m. Lietuva pirmoji sureagavo į Slovėnijos pagalbos prašymą ir atsiuntė policijos pareigūnus padėti įveikti migracijos krizę. Vengrijai uždarius sienas, Slovėnijai vienai pirmųjų teko atremti Vakarų Balkanų keliu plūstantį didžiulį pabėgėlių srautą.

Susitikime taip pat bus kalbama apie dvišalį bendradarbiavimą verslo, investicijų skatinimo, kultūros srityse.

Lietuvą ir Slovėniją sieja ilgaamžiai kultūriniai ryšiai. Per Slovėniją ėjo senovinis Gintaro kelias iš Baltijos šalių į Italiją. Šios šalies archyvuose saugomas seniausias Vilniaus atvaizdas (XIV a.). Tiek Lietuva, tiek Slovėnija didžiuojasi senomis bitininkystės tradicijomis. Slovėnija yra pateikusi Jungtinėms Tautoms prašymą, kad gegužės 20-oji būtų paskelbta Pasauline bičių diena.