„Iš tiesų 1994 metais Lietuva ir Lenkija pasirašė labai gražią sutartį, kurią norėčiau pacituoti. (…) Jos šešioliktas straipsnis: „kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos respublikoje ir lenkų tautinei mažumai, Lietuvos respublikoje prival
o būti kaip ir kiekvienas pilietis lojalus valstybei, kurioje gyvena ir vadovautis jos įstatymais numatytomis pareigomis“, – 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartį antradienį citavo Dalia Grybauskaitė.
Anot Prezidentės, tai liečia tiek lietuvių mažumą Lenkijoje, tiek lenkų mažumą Lietuvoje.
„Tai yra fonas, kurio dabar mėginama nesilaikyti, kiršinant tiek tautinę, tiek valstybinę nesantaiką tarp kaimynių. Priežasčių yra labai daug, iš jų – ir atskirų politikų asmeninės ambicijos. Tai yra fundamentalus straipsnis. Po šio susitarimo jokių papildomų susitarimų nebuvo, detalesnės tvarkos, kaip vykdyti rašybą nebuvo pasiekta. Manyti, kad šiuo sutarimo pagrindu buvo kažkas konkrečiai pažadėta, nėra juridinio pagrindo. Jeigu tai buvo kalbų lygmenyje arba asmeninių kontaktų lygmenyje, tai traktuoti kaip valstybinį susitarimą nebūtų korektiška“, – sako Prezidentė.
D. Grybauskaitė priminė, Lietuva ir Lenkija nesudarė jokių papildomų susitarimų dėl vardų ir pavardžių rašybos tvarkos.
„Manyti arba galvoti, kad šiuo susitarimu kažkas konkrečiai buvo pažadėta, tikrai nėra juridinio pagrindo. Jeigu tai buvo kalbų ar asmeninių kontaktų lygmenyje, tai traktuoti kaip valstybinius įsipareigojimus, kažin ar būtų korektiška“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžia, kad Lietuva ir Lenkija yra dvi Europos Sąjungos šalys, kaimynės, jos turėtų labai atsargiai naudotis kai kurių politikų asmeninių ambicijų sukelta įtampa.  
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus.

Lietuvios radijas, lrt.lt