LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis skaičiuoja, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos išaugs apytiksliai 250 mln. litų, dar 200 mln. litų, lyginant su šiais metais, bus sutaupyta pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Tačiau savivaldybės tokio finansinės situacijos pagerėjimo, anot jo, nepajus, o jų biudžetai netgi bus santykinai mažesni.
Kaip trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė LVŽS valdybos pirmininkas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, Vyriausybė savivaldybių biudžetus dirbtinai padidino į juos perkeldama socialinėms pašalpoms skirtas sumas.
"Atlikę kitų metų biudžeto projekto analizę pamatėme, kad, priešingai nei skelbiama, kitais metais savivaldybių biudžetai realybėje sudarys vos 10,8 proc. nacionalinio biudžeto, kai šiais metais jie sudarė 11,19 proc. Gauti pinigų būtinosioms išlaidoms mums siūloma žmonių sąskaita, atiminėjant socialines pašalpas", - sakė B. Ropė.
Pasak Ignalinos rajono mero, centrinė valdžia visiškai neatsižvelgia į sudėtingą šalies regionų finansinę situaciją, kai savivaldybių finansuojamos švietimo ir kitų socialinių paslaugų įstaigos stokoja lėšų atlyginimams ir komunalinėms paslaugoms, biudžetinių įstaigų darbuotojai yra priversti eiti nemokamų atostogų, didėja savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai ir skolos už komunalines paslaugas.
"Metų pradžioje savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai sudarė apie 280 mln. litų, šiandien jie jau siekia 350 mln. litų ir prognozuojama, kad metų pabaigoje jie sieks apie 400 mln. litų. Kai savivaldybių biudžetai yra apie 3 mlrd. litų, suprantama, kad tai - didžiulė našta", - sakė B. Ropė ir priminė, kad centrinės valdžios įstaigos tokių problemų neturi.
"Na, o valstybinės biudžetinės įstaigos šiandien praktiškai neskolingos už paslaugas, ir netgi buvo pranešimų, kad dalyje valstybės sektoriaus, taip pat Seimo kanceliarijoje, mokamos premijos už pirmąjį pusmetį - jie turi lėšų tokioms nebūtinoms išlaidoms. Mus stebina toks elgesys", - sakė B. Ropė.
Anot R. Karbauskio, net skatindama vietinį verslą ir kurdama naujas darbo vietas, savivalda jokios naudos gauti negalės, mat Vyriausybė kartu su kitų metų biudžetu siekia galutinai įtvirtinti krizės metu galiojusį principą, kad visas savivaldybių įplaukų prieaugis nukreipiamas į nacionalinį biudžetą. LVŽS pirmininkas kėlė prielaidą, kad Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė tokiu būdu siekia į biudžetą surinkti daugiau įplaukų ir patenkinti kriterijus euro įvedimui.
Iliustruodamas situaciją, Ignalinos rajono meras B. Ropė pasakojo, jog net būdama šalies renovacijos pirmūnė, sukūrusi 400 darbo vietų, Ignalina iš to negaus jokios finansinės naudos.
"Dėl žalingo biudžeto pajamų paskirstymo metodo finansinis prieaugis iš mūsų bus atimtas", - sakė meras.
LVŽS vadovai patikino, kad opus finansų klausimas netrukus bus svarstomas Lietuvos savivaldybių asociacijoje (LSA), kurios narės parengs bendrą kreipimąsi į Seimą ir prašys atmesti diskriminacinį biudžeto projektą.
Tikėtina, kad jei savivaldybėms nepavyktų gauti Seimo palaikymo ir biudžetas būtų patvirtintas, jos pasinaudotų 2001-ųjų metų precedentu, kai teismas savivaldybėms prisiteisė apie 300 mln. litų negautų lėšų.
Pasak R. Karbauskio, teisinius ginčus tokiu atveju inicijuotų arba pati LSA, arba jo vadovaujamai partijai priklausantys keturi savivaldybių merai ir vienuolika administracijų direktorių.