"Manau, kad reikia labai aiškiai pasakyti rusams, kad kai užsipuoli vieną valstybę narę, užsipuoli ES", - sakė K. de Guchtas kalbėdamas Europos Parlamente antradienio vakarą.
Europos komisaras pažymėjo, kad šiuo metu tikrinama, ar prieš Lietuvos vežėjus nukreipti veiksmai atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, ypač XI straipsnį dėl muitų tarifų ir prekybos priemonių suderinamumo.
EK tikisi daugiau informacijos iš Lietuvos institucijų apie taikomas muitinės kontrolės priemones bei apie jų taikymų motyvus.
"Be to, šie klausimai bus įtraukti į ES darbotvarkę kitoje PPO Prekių ir prekybos taryboje, kuri vyks spalio 18 dieną Ženevoje, kaip potencialūs PPO taisyklių pažeidimai. Iki tol tai taip pat bus techniniu lygiu aptarta Europos Komisijos ir Rusijos kolegų. Dar vienas svarbus elementas šiai priemonei sureguliuoti būtų politinių aspektų įvertinimas ir atitinkama reakcija", - sakė K. de Guchtas.
Sugriežtintas kontrolės priemones Lietuvos vežėjams Rusija pradėjo taikyti rugsėjo 12 dieną, rugsėjo 18 dieną K. de Guchtas kartu su už muitus atsakingu Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta nusiuntė Rusijos ekonominės plėtros ministrui Aleksejui Uljukajevui ir Federacijos muitinės tarnybos vadovui Andrejui Beljaninovui laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl pradėtų taikyti priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo, paprašė paaiškinti motyvus ir paragino jas atšaukti.
Iki antradienio vakaro, anot K. de Guchto, Rusija nepateikė sugriežtintos muitinės kontrolės priežasčių paaiškinimo.
Kalbėdamas apie draudimus Lietuvos pieno produktams, K. de Guchtas pažymėjo, kad Lietuva pasitiki jų saugumu, ir tai, kad ES maisto saugos sistema užtikrina kokybišką vartotojų apsaugą.
Pasak eurokomisaro, EK kreipėsi į Rusijos administraciją ir išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos pieno produktų importo.
"ES ir Rusijos sanitarijos standartai kai kuriais atvejais skiriasi. Kai kuriais atvejais ES mato, kad kai kurie Rusijos standartai yra be pagrindo griežti, ir moksliškai negalima įrodyti, kad jie yra reikalingi vartotojų sveikatos apsaugai užtikrinti", - sakė K. de Guchtas.
Dėl to EK kreipėsi į Rusijos administraciją, kad būtų imtasi proporcingų veiksmų užtikrinant Federacijos sanitarinių standartu tinkamą taikymą iš Lietuvos įvežamiems produktams. "Dėl sanitarinių priežasčių taikomos priemonės turi būti pagrįstos atitinkamai pasveriant riziką", - akcentavo K. de Guchtas.
Eurokomisaras pažymėjo, kad Rusijos sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai ES valstybėms narėms jau yra taikomi ilgiau kaip vienus metus. "EK ir toliau stengsis apginti Europos eksportuotojus ir rūpinsis, kad Rusija laikytųsi įsipareigojimų, prisiimtų įstojus į PPO. Gavę daugiau informacijos ir sekdami tolesnius įvykius, mes rekomenduosime EK imtis atitinkamų veiksmų, atitinkančių PPO bendrojo susitarimo dėl prekybos reikalavimus", - sakė K. de Guchtas.
Pažymėjęs, kad kalba ne kaip ES Tarybos atstovas, o Lietuvos pareigūnas, Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius pažymėjo ES solidarumo su Lietuva svarbą.
Kaip žinote, Rusijos Federacija (...) taiko ribojančias priemones Lietuvos vežėjams, ir ne tik jiems, taip pat ir prekėms, kurios yra gabenamos į Rusijos Federaciją, bet yra pakrautos Lietuvoje. Be jokių paaiškinimų. Kodėl - nežinome. Tai yra nenormalu. Tai - prieš taisykles, tai - prieš normalaus sambūvio principus. Tuo neapsiribojama - pradėtas draudimas, kampanija viešoje erdvėje prieš Lietuvos pieno produktus, ir nežinome, kas bus toliau, jei nereaguosime.
Tokia padėtis negali būti toleruojama, tai iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir visai ES, todėl labai vertiname ES institucijų reakciją. Solidarumas su Lietuva dabar yra mažiausia, ką Europa gali ir, tikiu, privalo padaryti. Ačiū už Jūsų reakciją, ačiū už solidarumą", - kalbėjo V. Leškevičius.
Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys Roberts Zile prisiminė, kad jam būnant Latvijos ministru, praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje, Latvijos eksportas į Rusiją irgi buvo sustabdytas.
Dabar Rusija yra PPO narė, tačiau, nepaisant to, ji ir toliau taiko diskriminacines priemones energetikos ir transporto sektoriuose. Aš pasakysiu, kodėl Rusija veikia prieš Lietuvą? Todėl, kad Rusija buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją laiko savo teritorija, ir dabar ji pasitelkia principą "skaldyk ir valdyk". Ji mano, kad ES negins vienos valstybės narės. Ką pagalvos visas pasaulis, jeigu ES neapgins šalies, kuri kaip tik dabar pirmininkauja ES?" - klausė R. Zile.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) atstovė Laima Liucija Andrikienė pažymėjo, kad Rusijos spaudimas Lietuvai didėja, todėl, anot jos, ir atsakas į tai turi būti atitinkamas, griežtas.
Rusijos ambasadorius turi būti iškviestas pasiaiškinti aukščiausiems ES pareigūnams. Tai būtų precedento neturintis atvejis, bet situacija to reikalauja. EK turėtų kreiptis į PPO, kad pastaroji imtųsi priemonių sudrausminti Rusiją ir įpareigoti ją laikytis taisyklių. O mes, kolegos , turėtume imtis svarstyti asimetriškas priemones, tokias kaip Magnickio sąrašas ir kitas", - sakė L. L. Andrikienė.
