Daugiabučiais namais, jei jų neprižiūri administruojanti bendrovė, rūpinasi bendrijos. Tačiau ne kartą skelbtos istorijos, kad bendrijų pirmininkai ne tik nesirūpina turtu, bet ir piktnaudžiauja pareigomis, o gyventojai neturi kur kreiptis.
Bendrijas vienijančių Būsto rūmų iniciatyva Seimui pateikti siūlymai keisti pirmininkų rinkimo tvarką, kad šiuos būtų galima samdyti, o ne rinkti tik iš bendrijos narių.
„Pirmininku išrenka mokytoją ar santechniką, o jis visiškai nežino, kaip priimti, atleisti iš darbo, kaip planuoti pinigus. Nėra mechanizmo, kaip juos mokyti, o mes to pasigendame“, – teigė Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Tarp kitų siūlymų – galimybė bendrijos susirinkimų sprendimus, pagal Civilinį kodeksą, apskųsti teismui. O sprendimų teisę suteikti ir patalpų savininkams, kuriuos siūloma vadinti bendraturčiais, bet šie neprivalėtų įstoti į bendriją.
Šie, o ir kiti siūlymai guli Seime dar nuo 2007-ųjų, tačiau Seimo salės jie nepasiekia. Dabartinis Seimo aplinkos komiteto vadovas sako, kad įstatymu siekiama sureguliuoti visų bendrijų veiklos principus – ne tik daugiabučių, bet ir garažų, sodų ar kitų, o sprendžiant daugiabučių klausimą, kartu pasirūpinti ir renovacija.
„Labai norėtųsi su šituo įstatymo projektu susieti Civilinio kodekso pataisą, kuri įpareigotų kiekvieną gyventoją, šiuo atveju – daugiabučio namo gyventoją, rūpintis savo arba to turto fizine būsena, įpareigoti kaupti amortizacines lėšas. Tada atsirastų galimybė lengviau kalbėtis su bankais, kad namas būtų renovuojamas, taisomas, rekonstruojamas ir panašiai“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Seimo rudens sesijoje daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo svarstymas numatytas lapkritį. Lietuvoje daugiabučių namų bendrijas įsteigę iki penktadalio daugiabučių gyventojų.

Tomas Kavaliauskas
LTV „Panorama“