Aklieji ir jų organizacijos galės įsigyti didesnį kiekį specialiojo formato (Brailio rašto, didelio šrifto ar įgarsintų) knygų, laikraščių ar kitų leidinių neprašydamos autorių teisių turėtojo leidimo. EP derybininkai taip pat užtikrino, kad nebus reikalaujama pirminio komercinės pasiūlos patikrinimo prieš įsigyjant akliesiems pritaikytus leidinius.

Šios nuostatos galios leidiniams ne tik iš ES, bet ir iš kitų 2014 m. Marakešo susitarimą pasirašiusių užsienio šalių. ES šalys turės galimybę sukurti dalinio kompensavimo schemas leidėjams, kurių knygos bus išleistos akliesiems pritaikytu formatu.

„Atėjo laikas akliesiems ir silpnaregiams turėti geresnę prieigą prie knygų, išleistų jiems pritaikytu formatu. Džiaugiuosi pasiektu kompromisu, kuris užtikrins akliesiems ir silpnaregiams pritaikytų darbų tarpvalstybinius mainus. Dabar labai svarbu, kad ES kuo greičiau prisijungtų prie kitų šalių, kurios jau ratifikavo Marakešo susitarimą“, – pažymėjo EP nuomonės pranešėjas Max Andersson (Žalieji, Švedija).

Šiam teisės aktui dar turės formaliai pritarti EP Teisės reikalų komitetas, visas Parlamentas ir ES Taryba. EP plenarinėje sesijoje dėl šio teksto ketinama balsuoti liepą.

Europoje yra apie 30 mln. aklųjų ir silpnaregių, o pasaulyje – 285 mln. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje akliesiems ir silpnaregiams tinkamu formatu perleidžiama nuo 7 iki 20 proc. knygų, o besivystančiose – tik 1 proc.