Posėdžio metu Tarybos nariai išnagrinėjo keliasdešimt sprendimų projektų iš įvairių Vilniaus rajono gyventojų gyvenimo sričių. Visi jie buvo detaliai išanalizuoti komitetų ir frakcijų posėdžiuose, todėl jų priėmimas nesukėlė ilgų diskusijų ar ginčų. Tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių ir opozicija kvestionavo klausimą dėl žinomo lenkų prozininko, scenaristo, režisieriaus, Naujoje Vilnioje gimusio Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardo suteikimo vienai iš Zujūnų seniūnijos Pustalaukio kaimo gatvių. T. Konvicki yra pelnęs daugybę aukščiausių Lenkijos apdovanojimų – taip pat ir valstybinių. Yra palikęs turtingą literatūrinį ir kinematografinį paveldą – režisavo ir sukūrė scenarijus daugeliui apdovanotų filmų.
Tačiau Tarybos nariui konservatoriui Gintarui Karosui nepatiko epizodas iš iškilaus kūrėjo biografijos, o būtent - tai, jog jis priklausė prieš vokiečių ir sovietų okupantus kovojusios Armijos Krajovos VIII Ašmenos brigadai. Konservatorius kartojo veidmainišką ir su tiesa prasilenkiančią tezę, neva ši formacija žudė lietuvių tautybės civilius gyventojus. O vokiečių istorikas dr. Kristofas Dikmanas (Christoph Dieckmann) savo fundamentaliajame veikale „Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941-1944“ pateikė pribloškiančius faktus apie tai, kad tuo laiku administracija Lietuvoje veikė 900 vokiečių ir su jais kolaboravusių 20 000 lietuvių pareigūnų, iš kurių 600 tiesiogiai dalyvavo žudant žydus.
Todėl AK kaltinimas žudant civilius gyventojus - tiesos iškraipymas ir nerangus, trumparegiškas savosios istorijos balinimas. Oponentams norėtųsi priminti, kad AK buvo pripažinta anihitlerinės koalicijos nare ir daugelis Lenkijos elito atstovų laikė garbės reikalu kovoti jos gretose ir Tadeuš Konvicki yra akivaizdus to pavyzdys.
Keistai Tarybos posėdžio metu, o ir vėliau, elgėsi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, kuri palaikė absurdišką G. Karoso tezę ir kaltinimą pareikšdama, kad šis klausimas bus tiriamas teisiniu aspektu. Kalbėjo apie tai, esą neva kiršinami įvairių tautybių gyventojai, kurstoma neapykanta, o T. Konvicki neva neturėjo jokių nuopelnų Lietuvai.
Tačiau merė Marija Rekst priminė dalyko „žinovei“, kad dar 2006 m. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Tadeušą Konvickį Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Pats T. Konvicki visuomet palankiai atsiliepdavo apie Lietuvą, jos garbingą istoriją, o jos gamtos grožį ir gyventojų dvasingumą aprašė daugelyje savo romanų. Beje, kaip ir Nobelio literatūros premijos laureatas Česlav Miloš, kurio gatvė Pustalaukio kaime jau yra, o šiuo metu ten atsiras savotiškas literatūrinis kampelis, nes „Isos slėnio“ autoriaus gatvė bus šalia gatvės to, kuris tą romaną perkėlė į ekraną. Graži ir logiška kaimynystė…
Pagrindinis Tarybos posėdžio dienotvarkės klausimas buvo merės 2016 m. veiklos ataskaita. Dokumentas parengtas itin kruopščiai, vaizdingai, o Vilniaus rajono savivaldybė tikrai turi kuo didžiuotis ir girtis.
Praėjusiais metais savivaldybė yra pelniusi „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą kaip inovatyviausia savivaldybė, įdiegusi geoterminį šildymą viešuosiuose pastatuose. Kryptingą ir išmintingą veiklą pastebėjo ir įvertino taip pat ir kitos šalies institucijos - pavyzdžiui, Laisvosios rinkos instituto parengtame Lietuvos savivaldybių indekse Vilniaus rajonas užėmė aukštą 11 vietą, o pagal palankias sąlygas verslui ir potencialiems investuotojams - net šeštą. Lietuvos centrinės kredito unijos parengtame Lietuvos savivaldybių verslumo lygio tyrime Vilniaus rajonas pateko į pirmąjį dešimtuką. Jau daugelį metų savivaldybės administracija giriama už protingą mokesčių politiką ir skolų nebuvimą.
Vilniaus krašto savaitraštis
