Kad tiesioginiai merų rinkimai vyktų 2015 metais, reikia suspėti nubalsuoti už Konstitucijos pataisą dviejuose balsavimuose, tarp kurių turėtų būti trijų mėnesių pertrauka. Pasak parlamentarės, socialdemokratų siūlomą modelį remia LSA, jam palanki Seimo Teisės departamento išvada.
"Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Jiems pritaria Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), daugelis parlamentinių partijų, Prezidentė. Socialdemokratai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Šis pasiūlymas neiškreipia dabartinio modelio, merui realiai įgaunant papildomų įgaliojimų", - sakė M. Petrauskienė spaudos konferencijoje "Socialdemokratai pasisako už tiesioginius merų rinkimus jau kitais savivaldos rinkimais".
Kartu su komiteto nariu socialdemokratu Albinu Mitrulevičiumi Seimo rudens sesijoje M. Petrauskienė teikia Konstitucijos 119 straipsnio pataisos projektą.
Socialdemokratai mano, kad priėmus ir įgyvendinus Seimo LSDP frakcijos narių pasiūlymą, kaip rodo daugelio valstybių patirtis, padidėtų rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose. Valdžia būtų priartinta prie bendruomenių, žmonės entuziastingiau įsitrauktų į politiką, būtų labiau suvienyti ir jaustų daugiau bendrumo.
A. Mitrulevičiaus tvirtinimu, "būtų daugiau demokratijos ir pasitikėjimo išrinkta valdžia. Meru taptų didžiausią gyventojų palaikymą turintis asmuo, ir būtų išvengta situacijos, kai daugiausia mandatų gavusi partija atsiduria opozicijoje. Toks meras turėtų papildomų įgaliojimų ir galėtų rasti konsensusą tarp skirtingų pažiūrų tarybos narių. Savivalda taptų efektyvesnė, operatyviau būtų priimami sprendimai. Įsitvirtintų aiški valdžios atsakomybė ir atskaitomybė prieš vietinius gyventojus - jie turėtų jų interesams ir poreikiams atstovaujantį merą".
Projekte numatomas mero atstatydinimo mechanizmas: jį atstatydinti būtų sunkiau nei dabar, gerbiant piliečių tiesioginiuose rinkimuose išreikštą valią. Pasiūlyme numatomi saugikliai, siekiant užtikrinti valdžių atskyrimo principą ir atitikimą Europos vietos savivaldos chartijai.
Tiesioginiai merų rinkimai įteisinti Austrijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, kai kuriose Vokietijos ir Jungtinės Karalystės savivaldybėse. Ten, kur renkamas meras tiesiogiai, rinkėjų aktyvumas žymiai didesnis. Socialdemokratų duomenimis, 2009 m. Austrijoje jis siekė 80 proc., Graikijoje - 72,43 proc., Slovėnijoje - 62,8 proc. Lietuvoje savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjai nėra aktyvūs. 2000 m. jis siekė 54,2 proc., 2002 m. - 50,79 proc., 2007 m. - 41,3 proc., 2011 m. - 44,08 procento.
