Meras pabrėžė, kad susitikimo tikslas yra bendro darbo sostinės taryboje aptarimas: „Kartais pasipykstame, ietys susiremia. Kai kur gal praklausau, gal neišgirstu. Yra dalykų, kur sunkiai sekėsi susišnekėti, ypač švietimo srityje, dėl Lelevelio gimnazijos, dėl Senamiesčio mokyklos ar Liepkalnio“.

Frakcijos seniūnė R. Cytacka pareiškė, kad sprendimų priėmėjai turi padaryti viską siekiant išsaugoti visas mokyklas, ypač tautinių mažumų mokyklas.

Tarybos narys Jaroslav Kaminski nurodė, kad politikų pagrindinė pareiga yra ieškoti vilniečiams naudingiausių sprendimų, tuo tarpu ir liberalai, ir konservatoriai sunaikino J. Lelevelio mokyklą Antakalnyje, išvarė vaikus iš pastato, o dabar bando ginčyti mokyklos bendruomenei palankų teismo sprendimą – nors tarybos nariai iš LLRA-KŠS frakcijos ne vieną kartą prašė nenaikinti mokyklos Antakalnyje. Reikalavo, kad A. Vivulskio mokykloje vaikai mokytųsi nuo 1 iki 10 klasės, o J. Lelevelio mokyklos pastate Antakalnyje – nuo 1 iki 12 klasės.

R. Cytacka neslėpė pasipiktinimo. Pareiškė, kad jai keista atrodo tai, kad meras išreiškė norą susitikti su tarybos nariais iš LLRA-KŠS frakcijos tik dabar, o ne tuomet, kai lenkų politikai prašė kartu susėsti ir spręsti lenkų mokyklos Antakalnyje likimą. „Keista yra tai, kad neturėjote laiko tuo metu, kai buvo sprendžiamas mokyklos likimas. Teismas nurodė, kad teisybė yra mokyklos bendruomenės pusėje. Sakėme, kad dėl mokyklos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir kursto tautinę nesantaiką. Dabar paaiškėjo, kad buvome teisūs, tik niekas nenorėjo mūsų išgirsti, kai sakėme tai. Dabar teismas patvirtino, kad esame teisūs: mokykla turi grįžti į Antakalnį, o jos filiale Žirmūnuose turi mokytis 1-10 klasių mokiniai. Reikalaujame atsakymo, kada teismo sprendimas bus įvykdytas“, - konkrečių atsakymų reikalavo tarybos narė.

Deja, R. Šimašius neturėjo atsakymo į tautinėms mažumoms sostinėje svarbų klausimą. LLRA-KŠS frakcijos seniūnė nurodė, kad atsakymo į šį klausimą laukia ir tarybos nariai iš LLRA-KŠS frakcijos, ir mokyklų bendruomenės, ir kiti šalies tautinių mažumų atstovai.

„Antakalnis negali likti be tautinių mažumų mokyklos. Mokiniai iš J. Lelevelio mokyklos turi grįžti į Antakalnį, dalis jų liks filiale Žirmūnuose, o dėl patalpų lietuvių progimnazijai Antakalnyje reikia paieškoti kito sprendimo, išeitis iš susiklosčiusios padėties tikrai yra, tereikia norėti spręsti šią problemą“, - siūlymus teikė tarybos narė Edita Tamošiūnaitė, kuri irgi pripažino, kad diskutuoti ir susitikimus rengti reikėjo prieš priimant sprendimus, gyvybiškai svarbius tautinėms mažumoms sostinėje. Tarybos narė kvietė mokytis iš klaidų ir kartu bandyti ieškoti optimalaus sprendimo dėl Senamiesčio mokyklos. „Susitikti ir diskutuoti reikia iškart kilus idėjai, dar prieš rengiant sprendimo projektą. Susėskime ir paieškokime geriausio sprendimo“, - kvietė E. Tamošiūnaitė.

R. Šimašius, reaguodamas į LLRA-KŠS frakcijos narių pasipiktinimą dėl Vilniaus miesto vicemero, konservatoriaus Valdo Benkunsko šantažo, kuomet Vilniaus J. Lelevelio vidurinei mokyklai iškėlė sąlygą, kad jai bus suteiktas „ilgosios gimnazijos“ statusas, jei mokiniai bus iškeldinti iš mokyklos pastato Antakalnyje, pasakė, kad konservatorius pasisakė itin netinkamai. „Valdas Benkunskas leptelėjo labai negražiai. Tai iš tikrųjų skamba kaip šantažas”, - pripažino meras.

Ginti kitos Vilniaus švietimo įstaigos - Senamiesčio mokyklos – stojo tarybos narė Romualda Poševeckaja, kuri prašė išsaugoti šią mokyklą ir išreiškė pasipiktinimą dėl to, kad iš asmenų, atsakingų Vilniaus m. savivaldybėje už švietimą, negavo atsakymų dėl šios švietimo įstaigos.

Zbignev Maciejevski, atsakydamas į mero kvietimą nepolitikuoti, pabrėžė, kad jam tokie žodžiai yra nepriimtini. „Man nemalonu girdėti tokius žodžius. Mes tik giname klausimus, gyvybiškai svarbius tautinėms mažumoms Vilniuje. Be šių mokyklų mums, lenkams Vilniuje, kyla pavojus. Jūsų valdymo laikotarpiu pavojus tik padidėjo. Štai kodėl mes taip jautriai reaguojame“, - aiškino tarybos narys, ilgametis Nemėžio Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius.

Tarybos narys Rafael Muksinov savo ruožtu kalbėjo apie Europos Komisijos siūlymą 2018 metus paskelbti Europos kultūros paveldo metais. „Be kalbos ir mokyklų neįmanoma išlaikyti tautinę tapatybę, o šiuo metu tautinių mažumų padėtis Vilniuje neatrodo gerai“, - įvertino politikas.

Tarybos narys, Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas Gžegož Sakson pasiteiravo mero dėl jo pažadų pagreitinti žemės grąžinimo procesą sostinėje. „Vilniuje apie 3500 savininkų laukia sklypo iki 12 arų statybai. Žemės pakanka, tačiau šioje srityje niekas nepasistūmėjo. Kada pagaliau kažkas pajudės šiuo klausimu?, - klausė tarybos narys, tačiau irgi negavo konkretaus atsakymo.