Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurios pagrindinis tikslas, remiantis Lisabonos sutartimi, yra Europos Sąjungos kultūrų ir kalbų paveldo apsauga ir skatinimas atsižvelgiant į pastarųjų įvairovę. Taigi ataskaita remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22straipsniu, kuriame teigiama, kad Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę; tai savo ruožtu reiškia, kad bet koks bandymas išskirti tam tikrą kalbą yra pagrindinių Sąjungos vertybių apribojimas ir pažeidimas.

Priimta rezoliucija tampa dar svarbesnė Lietuvai pirmininkaujant  ES Tarybai.

„Lisabonos traktato 167 straipsnis aiškiai sako, kad „Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“, taip pat, kad sutartyje skatinama imtis veiksmų, nukreiptų ne tik į ES turto – kalbos paveldo, esančio ES įvairovės dalimi – išsaugojimą ir tausojimą, bet ir prisidėti imantis veiksmų stiprinant ir populiarinant šį paveldą, papildant ES valstybių narių politiką“, – sako Valdemar Tomaševski, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Europos Parlamente narys.

Esminės Lietuvoje gyvenančių lenkų ir kitų tautinių mažumų, pripažįstančių savo kalbą kaip gimtąją, problemos yra: draudimas naudoti gatvių ir vietovių pavadinimus lenkų kalba, draudimas rašyti lenkiškas pavardes dokumentuose bei lenkų kalbos kaip pagalbinės kalbos įvedimas valstybės įstaigose. Visi šie veiksniai jau ilgą laiką, deja, kaip vientiso europietiško tapatumo pagrindas netarnauja kalbų įvairovei, pliuralizmui, Europos Sąjungos istoriniam, visuomeniniam ir kultūriniam išprusimui. Kalbų įvairovė turėtų būti vertinama kaip turtas, o ne našta, todėl turėtų būti skatinama ir remtina, o ne traktuojama kaip įrankis politiniams, etniniams ar geografiniams tikslams pasiekti.

Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares visapusiškai įsitraukti saugant ir skatinant unikalų Europos Sąjungos kultūros ir kalbų paveldą remiantis bendromis teigiamomis patirtimis, kurių galima rasti daugelyje Europos kalbinių bendruomenių; ragina valstybių narių vyriausybes pasmerkti bet kokią kalbinę diskriminaciją; ragina valstybes nares ir Komisiją laikytis įsipareigojimų, prisiimtų prisijungus prie 2005 metų UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo tiek savo teritorijoje, tiek tarptautiniuose susitarimuose; ragina ES institucijas užtikrinti veiksmingą kalbų įvairovės  apsaugą; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Europos regioninių ir tautinių mažumų kalbų chartiją (1992) ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (1995).

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos Europos Parlamente spaudos tarnyba