Pasak teisingumo viceministro Justo Pankausko, realiausia, jog balsavimas internetu pirmą kartą vyktų 2020 metų Seimo rinkimuose, kiek mažesnė tikimybė internetu balsuoti 2019 metų prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose. Vyriausybė prognozuoja, kad 2020-aisiais internetu savo valią galėtų pareikšti penktadalis balsuojančių rinkėjų.
Balsavimo internetu iniciatyvos Lietuvos Seime svarstomos nuo 2007 metų, šiuo metu diskutuojamas jau penktasis įstatymo projekto variantas. Po kelių mėnesių jis turėtų atsidurti Vyriausybės darbotvarkėje, o pavasario arba rudens sesijoje laukiama Seimo sprendimo. Vyriausybė priemonių plane numatyta, kad informacinė sistema būtų sukurta 2018 metų antrąjį ketvirtį.
Kokie privalumai ir trūkumai?
Šalininkai teigia, kad balsavimas internetu padidintų jaunimo ir užsienio lietuvių aktyvumą, nes lyginant su kitomis ES šalimis Lietuvoje rinkėjų aktyvumas yra vienas iš mažiausių, o balsai būtų suskaičiuojami greičiau ir tiksliau. Kritikai nerimauja dėl galimų kibernetinių atakų, asmens duomenų apsaugos ir manipuliavimo internetu paduotų balsų rezultatais. Siekiant užkirsti kelią balsų pirkimui, svarstoma įteisinti pakartotinį balsavimą internetu, kad būtų skaičiuojamas tik paskutinis balsas.
Kokios partijų pozicijos?
Socialdemokratai ir liberalai būdavo dažniau linkę balsuoti už, konservatoriai - prieš internetinį balsavimą, „tvarkiečių“ pozicijos išsiskirdavo.
„Valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas, vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, BNS sakė, kad Lietuva privalo išnaudoti interneto suteikiamas galimybes ir „negali užsidaryti praeityje“, bet kartu turi būti užtikrinamas saugumas. Konservatorė Rasa Juknevičienė teigia, kad po kibernetinių atakų Jungtinėse Valstijose į šią iniciatyvą reikia žiūrėti daug atsargiau. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, kad frakcija didele dalimi iniciatyvą palaiko ir nepraranda vilčių, jog sprendimas bus priimtas. Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad tai yra viena iš nedaugelio Vyriausybės priemonių, kuri yra labai aiški ir kuriai frakcija pritars. „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis sako, jog frakcija internetinio balsavimo įteisinimui nepritartų dėl nepakankamo saugumo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad paskutinių rinkimų nesklandumai rodo, jog „kalbėti apie elektroninį balsavimą turbūt per anksti“.
Kokia situacija pasaulyje?
Nacionaliniu mastu balsavimas internetu visų lygių rinkimuose šiuo metu yra įteisintas tik Estijoje, kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, jam taikomi skirtingi apribojimai.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
