Trečiadienį EP nariai pasiūlė apriboti biodegalų gamybą iš žemės ūkio kultūrų ir paskatinti gaminti šį kurą iš atliekų bei jūros dumblių. Tai leistų sumažinti šiltnamio efektą turinčių dujų išmetimą dėl intensyvaus žemės naudojimo. Dėl naujų normų bus toliau deramasi su ES Taryba.
Esamos taisyklės įpareigoja ES valstybes užtikrinti, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų bent 10 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos. Parlamentas siūlo šį įpareigojimą sukonkretinti pažymint, kad iki 2020 m. pirmosios kartos biodegalų dalis neturi viršyti 6 proc., o pažangiųjų biodegalų, kurių gamybai naudojamos atliekos ar jūrų dumbliai, dalis turėtų sudaryti bent 2,5 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos.
Kartu EP nariai pažymi, kad vis daugiau žemės naudojama biokuro kultūroms auginti, o dėl to į atmosferą išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl netiesioginis žemės paskirties keitimas iš dalies pakerta aplinkosauginius biodegalų privalumus.
Naujųjų taisyklių projektui pritarė 356 EP nariai, nepritarė 327, o susilaikė 14. Dėl šios direktyvos toliau bus deramasi su ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.
EP atidėjo balsavimą dėl privalomo poveikio vertinimo skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai
Trečiadienį Europos Parlamentas iki spalio 7-10 d. sesijos atidėjo balsavimą dėl to, kad skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai būtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas. EP nariai pageidavo išsamesnių diskusijų šiuo klausimu su Europos Komisija ir ES Tarybai pirmininkaujančia Lietuva.
Šiuo metu poveikio aplinkai vertinimas privalomas tik tiems projektams, kuriuos įgyvendinant per dieną išgaunama ne mažiau kaip 500 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų. Siūloma, kad toks vertinimas būtų privalomas visų netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, tarp jų ir skalūnų dujoms, nors jų per dieną išgaunama gerokai mažiau negu minėta riba. Kartu siekiama sustiprinti visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinime bei priemones išvengti interesų konflikto.
Europos Parlamentas siekia geriau apsaugoti ungurius
Per paskutinius tris dešimtmečius europinių ungurių ištekliai sumažėjo 95 proc. Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas kviečia iki kitų metų kovo pasiūlyti naujas taisykles, kurios apsaugotų šias žuvis nuo išnykimo. EP taip pat ragina įvesti sankcijas toms šalims, kurios delsia pateikti informaciją apie europinių ungurių išteklius.
Rezoliucijai pritarė 427 EP nariai, nepritarė 249, o susilaikė 25. EP prašo Europos Komisijos iki šių metų gruodžio 31 d. įvertinti dabartinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumą, visų pirma, ar pasiteisina ungurių perkėlimas iš donorinių teritorijų į tas vietas, kuriose jie nyksta. Šio vertinimo pagrindu iki kitų metų kovo mėn. raginama parengti naujas taisykles, kurios padėtų atkurti europinių ungurių išteklius.
Parlamentas įtraukė nuostatas, kurios įpareigoja valstybes dažniau informuoti apie ungurių išteklių valdymo priemonių poveikį, t.y., kas dvejus metus, o ne kas šešerius, kaip iki šiol. ES valstybėms, pažeidusioms šį reikalavimą, siūloma perpus sumažinti ungurių sugavimo kvotą.
Europinių ungurių mažėjimą greičiausiai lemia per didelė žvejyba, tarša ar net vandenyno srovių pokyčiai, nes unguriai migruoja iš vandenynų į upes ir atgal. Iki šiol nepavyko užtikrinti komercinės grąžos iš ungurių išteklių atkūrimo jų sugavimo vietose.
„Ungurių ištekliams iškilęs pavojus, o ES valstybės deda per mažai pastangų juos atkurti. Todėl Europos Parlamentas kviečia Europos Komisiją parengti naujas ungurių išteklių atkūrimo taisykles, kurios ištaisytų dabartinių taisyklių, leidusių pereikvoti šių žuvų išteklius, spragas", – teigė EP pranešėja Isabella Lövin (Žalieji, Švedija).
Dėl šių taisyklių toliau bus deramasi su ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.
