ESBO misija Lietuvoje viešėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. – spalio 15 d. Šešių stebėtojų grupei vadovavo Suomijos atstovas Kimmo Robert Kiljunen. ESBO misijos atstovai vizito metu turėjo eilę susitikimų su įvairių politinių partijų atstovais, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų įstaigų taip pat ir savivaldybių atstovais. ESBO atstovai domėjosi priešrinkimine aplinka Lietuvoje, rinkimų įstatymų ypatumais, kandidatų kėlimo ir išsikėlimo galimybėmis, tautinių mažumų galimybėmis dalyvauti rinkimų procese ir politiniame gyvenime bei kaip Lietuva įgyvendina ESBO rekomendacijas, kurios buvo išdėstytos ataskaitoje apie 2012 metų Seimo rinkimus.
2016 m. rugsėjo 28 d. ESBO stebėtojai dalyvavo susitikime su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais, kuriame buvo aptartos tautinių mažumų galimybės dalyvauti rinkimų procese bei sunkumai, su kuriais susiduria politinės partijos, tame tarpe ir tautinių mažumų interesus atstovaujančios partijos, Lietuvoje.
Atlikę 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų stebėseną bei įvertinę ir išanalizavę visą surinktą medžiagą ESBO atstovai š. m. sausio 31 d. pateikė rinkimų vertinimo ataskaitą, kurioje pabrėžia, kad Lietuva 1994 metais yra prisijungusi prie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, todėl turi įgyvendinti konvencijos nuostatas bei laikytis ESBO įsipareigojimų ir tarptautinių standartų.
Ataskaitoje raginama užtikrinti tautinių mažumų partijoms dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime palengvintomis sąlygomis. Tai galima padaryti tautinių mažumų politinėms partijoms taikant sumažintą rinkimų barjerą, o taip pat sumažinti narių skaičiaus reikalavimus steigiant partiją ar vykdant veiklą. Ši nuostata yra prioritetinė ataskaitos rekomendacija, kuria Lietuva turi nedelsiant įgyvendinti, siekiant išlikti demokratine ir Europos standartus gerbianti valstybe.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmėsys į tai, tautinių mažumu atstovai, o ypač vyresnio amžiaus, susiduria su problemomis norėdami susipažinti su balsavimo tvarkomis, partijų ir kandidatų programomis savo kalba. Atsižvelgiant į tai ESBO atstovai pažymi, kad ten, kur gausiai gyvena tautinės mažumos informacijos sklaida ir rinkiminė medžiaga turi būti plačiai kiekvienam asmeniui prieimama tautinės mažumos kalba. Valstybės finansuojamos nacionalinės televizijos debatų laidos turi būti subtitruojamos tautinių mažumų kalbomis. Svarbu paminėti, kad 2003 metų referendumo dėl įstojimo į ES metu, rinkimų biuleteniai buvo lietuvių , lenkų ir rusų kalbomis. Ši praktika labai pasiteisino, kadangi buvo pasiektas didelis aktyvumas ir tautinių mažumų atstovai, ypač vyresnio amžiaus, nesusidurdavo su kalbos barjero problemomis.
Dokumente pabrėžiama, kad nepaisant 2012 m. OSCE/ODIHR rekomendacijos, Konstitucija ir toliau neapibrėžtam laikotarpiui draudžia kandidatuoti asmenims, kurie buvo pašalinti iš pareigų apkaltos procedūros būdu. Tai neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimo, ESBO įsipareigojimų ir tarptautinių standartų.
ESBO taip pat siūlo numatytą rinkėjų parašų skaičių, kurį pretendentas privalo surinkti norėdamas tapti kandidatu, sumažinti maksimaliai, iki 1 procento rinkėjų skaičiaus atitinkamoje rinkimų apygardoje.
Ataskaitoje rekomenduojama panaikinti draudimą kandidatuoti asmenims, turintiems dvigubą pilietybę. Šis draudimas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1999 metų.
Apibendrindami misijos išvadas ESBO atstovai ataskaitoje pabrėžia, kad teisinė sistema turėtų būti peržiūrima, siekiant spręsti praeities ir dabarties ESBO rekomendacijas, eliminuojant iš įstatymų spragas ir dviprasmybes. Įstatymų pakeitimai turėtų būti vykdomi gerokai prieš ateinančius rinkimus įtraukiant į šį procesą visus suinteresuotus subjektus.
