2016 m. pabaigoje SADM atsisakė išduoti licenciją teikti institucinę socialinę globą Šeimos ir vaiko krizių centrui bei Šeimos ir vaiko gerovės centrui, remdamasi tuo, kad pasikeitė teisės aktai.
Pakeitimai numato, kad bendruomeniniai vaikų globos namai ar vaikų su negalia grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame name). Bendruomeniniai vaikų globos namai ir vaikų su negalia grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.
Taryba raštuose nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė planingai, atsakingai ir apgalvotai įgyvendina vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos nuostatas, įsteigė dvi modernias socialinės įstaigos, užtikrinančios nuoseklią ir kokybišką pagalbą vaikui ir jo šeimai: Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą bei Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą.
„Šeimos ir vaiko gerovės centre atskiruose nameliuose šeimyniniu principu su profesionaliais globėjais gali būti apgyvendintos 6 šeimynos (ne daugiau kaip po 8 vaikus). Gerovės centro, įkurto kaip alternatyva institucinei globai, veiklos organizacinis, pedagoginis ir socialinis kontekstas yra panašus į Tarptautinės organizacijos „SOS kaimas“ veiklos principus. Organizacijos, kuri yra vienas iš pavyzdžių, kaip kurti alternatyvą institucinei globai, kai SOS kaime gyvenant 12 šeimų, kiekvienas jos globotinis sulaukia individualaus dėmesio. Būtent Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro veiklos modelis kur kas geriau atitinka vaikų, likusių be tėvų globos, interesus nei institucinė globa. Čia vaikams būtų užtikrinta saugi ir šeimai artima aplinka, kur kiekvienas globotinis gauna daug individualaus dėmesio ir auga visaverčiu visuomenės nariu“, – nurodo taryba.
Taryba pažymi, kad 2011 m. veiklą pradėjusio Šeimos ir vaiko krizių centro puikus įrengimas Lietuvoje neturi analogų. Centras pradėtas kurti dar iki institucinės globos pertvarkos, o projektą laimino SADM. Suteikdamas trumpalaikę socialinę globą vaikams, dirbdamas su jų tėvais, Krizių centras prioritetą teikia vaiko grąžinimui į šeimą. Krizių centro pastato statybos vyko pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, finansuojamą iš ES Struktūrinių fondų ir Vilniaus rajono savivaldybės lėšų ir pagal 5 metų sutartį, t. y. iki 2016 metų pabaigos Krizių centro patalpos negalėjo būti pertvarkytos. Statybos metu Krizių centro patalpos visiškai atitiko galiojančių teisės aktų ir normų reikalavimus. 2016 metais, vykdydama institucinės globos sistemos pertvarką, Savivaldybės taryba pritarė gyvenamųjų būstų pirkimui šeimynoms apgyvendinti. Šiuose būstuose planuojama apgyvendinti šiuo metu Šeimos ir vaiko krizių centre gyvenančius vaikus.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba apgailestauja, jog, labiausiai įsigilinusi į problemos esmę bei realijas, dėl susidariusios esamos situacijos negali įgyvendinti eilės teisės aktų, susijusių su vaikų teisių apsauga, jų teisių užtikrinimu.
„Esant krizinei situacijai šeimoje, kur būtina paimti vaiką iš pavojingos jam aplinkos, neturime galimybių vaiko apsaugoti. Belieka pastebėti, kad politikų kalbos apie vaikų išgelbėjimą, pagalbą jiems, lieka tik deklaratyvios“, – nurodoma kreipimosi tekste.
Vaiko globa turi būti organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios aplinkos. Rajono teritorijoje veikiant dviem modernioms socialinių įstaigų bazėms, kurios teritoriniu principu yra išsidėsčiusios taip, kad galėtų sėkmingai, prieinamai ir patogiai teikti paslaugas viso rajono šeimoms ir vaikams, būtų galima sėkmingai apsaugoti vaikų interesus, ramiai planuoti veiklas ir darbus institucinės globos pertvarkos sistemoje, nepaliekant pereinamuoju laiku vaikų ir šeimų be jiems reikiamų paslaugų suteikimo.
„Dabartinėje situacijoje, nors ir matysime, kad būtina suteikti vaikui pagalbą, būsime priversti jį palikti šeimoje ir laukti skausmingų pasekmių“, – nerimauja taryba.
Taryba pabrėžia, kad draudimas steigti bendruomeninius vaikų globos namus ar vaikų su negalia grupinio gyvenimo namus tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais bei pastatuose, kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos yra nepagrįstas, neatitinka realių gyvenimo sąlygų bei pažeidžia bendruomenės interesus, o priimti sprendimai dėl Šeimos ir vaiko krizių centro bei Šeimos ir vaiko gerovės centro veiklos yra skuboti, tinkamai neišanalizuoti, atvirai biurokratiniai.
„Vilniaus rajono savivaldybės taryba, išnagrinėjusi vaikų, likusių be tėvų globos, apgyvendinimo šeimoje ar institucijoje, klausimą ir žinodama, kad situacija yra panaši ir kitose Lietuvos savivaldybėse, konstatuoja, jog tai yra prioritetinės svarbos klausimas, o Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė turi inicijuoti teisinius veiksmus, kurie užtikrins vaikų gerovę įgyvendinant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ar/ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams. Taip pat viliamės, jog greitu metu bus peržiūrėta įstatyminė bazė bei bus atšauktas biurokratinis ir vaikų teises pažeidžiantis Socialinės globos normų aprašo 1 priedo 14.3 punktas, priimtas tik 2016 m. balandžio 27 d., kas leis Šeimos ir vaiko krizių centrui bei Šeimos ir vaiko gerovės centrui teikti paslaugas, užtikrinančias vaikų interesus ir lūkesčius, tuo tarpu Savivaldai tinkamai ir tikslingai įgyvendinti funkcijas“ – rašoma kreipimesi į Seimą ir Vyriausybę.
