Šiais metais vaikų dienai parinkome temą „Spalvotoji vaikystė“. Todėl vaikai, jų mamytės, auklėtojos ir kiti darželio darbuotojai turėjo gražaus darbelio: drabužėlius šiai dienai parinkti su ryškiai kuria nors išreikšta spalva. Pasaulis pilnas spalvų. O vaikų kūryboje spalva yra vienas iš nuostabiausių dalykų. Juk spalva – didelė jėga, kuri spinduliuoja energija ir taip veikia žmogų. Smalsu buvo stebėti entuziastingai nusiteikusius vaikus, susirūpinusias mamas, kūrybiškumu trykštančias auklėtojas bei jų padėjėjas. Tačiau, kai po pusryčių visi subėgome į šventei skirtą aikštelę, buvome nuoširdžiai nustebinti: mėlyna, žalia, raudona, geltona, oranžinė, rausva... Tai bent spalvų margumynas! Štai kokia spalvotoji vaikystė! Ugdytiniai, remdamiesi dar nedidele patirtimi, pastebėjo, kad spalvos – didelis ir nuostabus pasaulis.
Pasidžiaugę vieni kitais, tarę nuoširdžius sveikinimo žodžius, pradėjome švęsti. Elegantiškai apsirėdžiusios vaikų dienos vedėjos - auklėtoja Juliana Sinkevič ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Helena Songin - siūlė vaikams įdomius žaidimus: „Spalvoti ratukai“, „Surask porą“. Ragino mažuosius pasitelkus vaizduotę kurti, improvizuoti, išradingai pavaizduoti gyvūną ar gamtos reiškinį. Sprogdindami spalvotus balionus, vedėjai kartu su vaikais skelbė muzikinius numerius – per metus išmoktas pačias gražiausias daineles, trankiausius šokius. Beringuojančios vaikų dainelės džiugino susirinkusius, glostė praeivių širdį, o smalsiuosius ir turinčius drąsos viliojo užsukti pasižiūrėti. O po to buvo didelis pyragas ir gardžios sultys. Pasistiprinę ikimokyklinukai skubėjo savo
svajones išreikšti spalvotais piešinukais. Atrodo, kad vaikai įkopė į kiekvieną kalną, perbrido kiekvieną upeliuką, ėjo paskui kiekvieną vaivorykštę, kol rado savo svajonę. Jei turite noro pasigrožėti vaikų kūryba, pasimėgauti spalvų žaismu, sužinoti apie vaikų slapčiausius troškimus, kviečiame apsilankyti mūsų lopšelyje-darželyje. Pasidžiaukime drauge šviesiomis ir ryškiomis vaikystės spalvomis, kurios leidžia orientuotis ir prisitaikyti artimiausioje aplinkoje, suvokti savo nuotaikas, jausmus, nes, anot Leonardo Gutausko, „reikia jautriai įsiklausyti į žvaigždžių šnarėjimą, į skruzdžių bruzdesį, į vos nujaučiamą grožio ir laimės daigų šlamesį“.
