Tokią poziciją ministras išsakė antradienį Seime atsakinėdamas į parlamento narių iš anksto pateiktus klausimus.
Pasak D. Pavalkio, jis ėmėsi taisyti mokymosi sąlygų neatitikimus, į kuriuos, rengiantis perėjimui prie vienodo lietuvių kalbos egzamino, nebuvo kreipiamas dėmesys.
Ministro teigimu, buvo ignoruojamas faktas, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai skirta 800 pamokų mažiau, taikoma skirtinga gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo praktika, ir šios problemos buvo nesprendžiamos.
„Praeitos kadencijos Seimas ir Vyriausybė, nustatydami, kad visi mokiniai turi laikyti vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nesudarė tinkamų ir vienodų sąlygų valstybinės kalbos mokymuisi“, - Seime sakė D. Pavalkis.
Jis teigė, kad problema kilo nenumačius tinkamo pereinamojo laikotarpio, todėl jo sprendimas buvo susidariusių „pasekmių švelninimas“.
Be to, ministras išsakė nuomonę, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiuo klausimu neužtikrino efektyvios parlamentinės kontrolės.
D. Pavalkis Seimo nariams priminė, jog jie patys patvirtino XVI Vyriausybės programą, kurioje buvo aiškiai numatyta, jog lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas bus nukeltas vėlesniam laikui.
Vis dėlto D. Pavalkis pripažino, kad konstitucinė nuostata, jog egzaminas visiems turi būti vienodas, yra teisinga, todėl, anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendins priemones, padėsiančias visiems abiturientams tinkamai pasirengti egzaminui.
Švietimo ir mokslo ministras taip pat tikino, kad tolesni sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino bus priimami atlikus išsamią šių metų egzaminų rezultatų analizę.
Į praėjusios kadencijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, konservatoriaus Valentino Stundžio klausimą, ką konkrečiai planuojama daryti, D. Pavalkis atsakė, kad tai - diskusijų objektas. „Reikia rasti auksinį kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių“, - teigė švietimo ir mokslo ministras.
D. Pavalkis žadėjo rudeniop Seime rengti klausymus, kuriuose dalyvautų ekspertai ir kuriuose turėtų būti priimti sprendimai dėl kitų metų brandos egzaminų sesijos. „Nesu šalininkas jokių šoko terapijų“, - patikino švietimo ir mokslo ministras.
Paklaustas, ar ministro pasirašytas įsakymas sutelkė Lietuvos tautines mažumas, ar įnešė tik daugiau sumaišties ir nesusikalbėjimo, D.Pavalkis pareiškė, kad daugiau nerimo esą įnešė anksčiau priimtas įstatymas dėl egzamino suvienodinimo tam tinkamai nepasirengus.
Ministrui pritarė LLRA frakcijos Seime vadovė Rita Tamašunienė, kuri pabrėžė, kad spręsdami dėl egzaminų suvienodinimo tautinių mažumų mokyklose, politikai sprendimus bando priiminėti teismų pagalba, o tai nėra Vakarų demokratijos tradicija.
Primename, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs opozicijos parlamentarų skundą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, neskundžiama nutartimi paskelbė, kad Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio įsakymas prieštarauja visų asmenų lygybės principui.
LVAT pripažinus, kad šiais metais vykusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintos nepagrįstai, Valdančiajai koalicijai sprendimo dėl kitų metų lietuvių kalbos egzamino teks ieškoti iš naujo.
LLRA ne kartą buvo pareiškusi, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas iš esmės negali būti suvienodintas, nes gimtoji kalba visada liks gimtoji, o kita, kad ir tokia svarbi kaip valstybinė, visada liks tik išmokta.
ir L24.lt inf.
