Lietuvos radijo laidoje „Forumas“, kurią veda Virginijus Savukynas, diskutavę politologas Vytautas Dumbliauskas ir politikos apžvalgininkas Vladas Laučius naujų partijų atsiradimą vertina skeptiškai, tačiau neatmeta varianto, kad visuomenės jausmais žaidžiantys naujų politinių darinių veikėjai gali kaip reikiant pakoreguoti naujojo Seimo sudėtį.
V. Dumbliauskas mano, kad naujų partijų kūrimąsi prieš artėjančius rinkimus geriausiai paaiškina faktas, kad visuomenėje vyrauja nepasitenkinimas ir naujų „gelbėtojų“ paieška.
„Tik taip galima konstatuoti stebint naujų partijų ideologinį silpnumą, aiškios krypties nebuvimą. Jei tautininkai dar išlaiko tam tikrą aiškesnį vertybinį požiūrį, tai „Drąsos keliui“ ar A. Zuoko judėjimui aiškios ideologijos, tikslų ir krypties kol kas trūksta“, – konstatuoja politologas.
V. Laučius teigia, kad visos trys naujai kuriamos arba atgaivinamos partijos sąmoningai taikosi į centro dešinės pusę, nes po dabartinių valdančiųjų kadencijos pabaigos būtent ši kryptis bus perspektyviausia niša dalyvaujant Seimo rinkimuose.
„Kalbant apie A. Zuoką, tikėtina, kad jis taikosi į Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų elektoratą. Šias partijas slėgs atsakomybė už valdančiųjų padarytas klaidas, todėl A. Zuokas galės tuo pasinaudoti“, – rinkėjų nuotaikas ir balsus bando dėlioti V. Laučius. Panašios strategijos, jo nuomone, gali imtis ir G. Songaila, kuris prieš rinkimus atsiriboja nuo valdančiųjų ir taip tikisi patraukti dešiniųjų pažiūrų rinkėjus.
V. Laučiui nesuprantama, kodėl atsakingu liberalu save vadinantis A. Zuokas pastaruoju metu ėmė akcentuoti krikščioniškąsias vertybes. Politikos apžvalgininkas svarsto, kad galbūt Vilniaus meras nori sulaukti Bažnyčios, kuri prieš rinkimus kartais taip pat nevengia politikuoti, paramos.
V. Laučius įsitikinęs, kad „Drąsos kelio“ partijai ir tautininkams teks gerokai pasistengti ir sugalvoti kažką naujo, išskirtinio. Politikos apžvalgininko teigimu, šios partijos susiduria su lyderystės problema, neturi populiarių vedlių.
„Charizmatinio lyderio trūkumas neaktualus tik A. Zuokui ir jo judėjimui. Todėl Vilniaus mero partija greičiausiai turi kur kas daugiau galimybių patekti į Seimą“, – svarsto V. Laučius. Tautininkams esą galėtų padėti Liberalų sąjūdžio sėkmės rinkimuose į Europos Parlamentą pavyzdys, kai buvo pasitelktas iki tol su jokiomis politinėmis jėgomis nesietas filosofas Leonidas Donskis.
Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila, kaip teigia V. Laučius, negali pretenduoti kaip populiari ir nauja politinė figūra. Tuo tarpu „Drąsos kelio“ partijos galimybes politikos apžvalgininkas vertina menkiausiai. V. Laučiaus nuomone, pastaroji partija vargiai peržengs Seimo rinkimuose reikalingą 5 proc. barjerą.
Tuo metu V. Dumbliauskas sako, kad „Drąsos kelio“ partija, lyginant su tautininkais, turi tam tikrų pranašumų.
„Dabar pagrindinės visuomenę kamuojančios problemos yra labiau socialiniai, o ne tautiniai dalykai. Žmonės aplink mato per daug skurdo, bedarbystės, kad galvotų apie patriotiškumą ir tautiškumą“, – skeptiškai į tautininkų ideologinį pranašumą žiūri politologas.
Apibendrindamas trijų naujų politinių darinių atsiradimo priežastis V. Dumbliauskas akcentuoja, kad visos jos yra skirtingos kilmės. „Drąsos kelią“ galima tapatinti su visuomenę kamuojančiomis socialinėmis problemomis, tautininkai kelia valstybės išlikimo ir tautiškumo klausimus, o A. Zuoko judėjimas yra grynai verslo partija, primenanti V.Uspaskicho Darbo partiją, kuri, panašu, yra tik jos lyderio verslo tęsinys“, – reziumuoja politologas.
V. Dumbliauskas atkreipia dėmesį, kad iki Seimo rinkimų dar yra nemažai laiko ir nauji politiniai dariniai dar gali pateikti ką nors naujo ir patrauklaus tvirtos partinės identifikacijos neturintiems rinkėjams. Tačiau jiems reikės pasistengti ir pateikti kažką panašaus į tai, ką per praėjusią rinkiminę kampaniją padarė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija.
Virginijus Savukynas
www.lrt.lt