Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tvirtino, kad įstatymas turėtų palengvinti ir sutrumpinti visus projektavimo periodus 2-4 metais, leis sutaupyti pinigų investuotojams, padarys mūsų valstybę patrauklesnę. Ministro teigimu, įstatymo įgyvendinimui dar reikės parengti apie 50 poįstatyminių teisės aktų.

Tuo tarpu "Drąsos kelio" frakcijai atstovaujanti Seimo narė Aurelija Stancikienė mano, kad įstatymas yra akivaizdžiai korupcinis. Pasak jos, visuomenės teisė susipažinti su parengtu projektu yra formali.

"Visuomenė iš vis niekur nedalyvaus ir susipažins jau su galutiniu dokumentu. Niekas visuomenės neinformuos", - toks įspūdis susidarė ir konservatoriui Rimantui Jonui Dagiui.

Tuo tarpu konservatoriaus Kazio Starkevičiaus vertinimu, įstatymas yra žingsnis į priekį, bet svarbu, kad jo būtų laikomasi. "Gerai, kad sutrumpinami terminai, bet būtų gerai, kad jų būtų laikomasi", - sakė parlamentaras, akcentavęs būtinybę kontroliuoti, kaip įstatymas vykdomas.

K. Starkevičiaus manymu, įstatymas palengvins individualias statybas kaime ir "tai yra geras ženklas".

Teritorijų planavimo įstatymu iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema. Vietoj šiuo metu nustatytų dviejų rūšių teritorijų planavimo lygmenų nustatyti šie teritorijų planavimo lygmenys: valstybės, savivaldybės ir vietovės.

Nustatyta, kad mažiausias planavimo objektas bus kvartalas, o ne žemės sklypas, todėl detaliaisiais planais numatoma planuoti esamas arba naujai planuojamas miestų ir miestelių dalis, kvartalus, esamus arba naujai planuojamus užstatyti kaimus, jų kvartalus, taip pat viensėdžius.

Vietoj šiuo metu esamų trijų teritorijų planavimo dokumentų rūšių (bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai) įtvirtintos dvi teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

Įstatyme įtvirtinta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Detaliųjų planų nereikės rengti Sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais statant statinius mėgėjų sodo teritorijose; jei vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai; neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose; teritorijose, kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Statybos įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Detaliųjų planų nereikės rengti ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytais atvejais; neurbanizuotose teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas.

Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustato Seimas. Vyriausybė formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje.

Įstatyme įtvirtinti terminai, per kuriuos teritorijų planavimo dokumentai turi būti suderinami, patikrinami ir patvirtinami, nustatyta atsakomybė už teritorijų planavimo dokumentų nesuderinimą, ar netvirtinimą per nustatytus terminus.