Šia pataisa siūloma mokiniams vaikystės bei asmenybės brendimo laikotarpiu užtikrinti tinkamas sąlygas bei galimybes susipažinti su esminėmis dvasinėmis vertybėmis.
Anot Seimo pirmininko pavaduotojo, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nario Jaroslavo Narkevičiaus, tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta tikybos ar etikos pasirinkimo teisė, o tai sudaro prielaidą skirtingam šių dalykų pasirinkimui (t.y. vienais metais renkantis tikybos, kitais - etikos pamokas) ir neužtikrina galimybių mokiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai asmenybei.
Pasak Seimo pirmininko, mokinių tėvų apsisprendimą tikėjimo atžvilgiu dažniau lemia asmeniniai motyvai ir išoriniai veiksniai, o ne mokyklinės programos ar mokytojo poveikis. „Atsižvelgiant į tai, tikslinga būtų įvesti privalomą tikybos dėstymą mokyklose,“ – teigė Jaroslav Narkevič.
Anksčiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pareiškė, kad religijos mokymas etikos pamokų metu neprieštarauja Konstitucijai. Tuo pačiu buvo neatsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje buvo teigiama, kad minėtas projektas prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia valstybinių ir savivaldybės institucijų pasaulietiškumo principą.
Remiantis įstatymo pataisa, paruošta šešių Seimo narių, tarp jų ir Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės bei kitų šios frakcijos narių, Tikyba ir etika yra pasirenkamos dorinio ugdymo dalys, tačiau tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą, o Religijų pagrindų pažinimas yra etikos programos privalomoji dalis.
Privalomas tikybos dėstymo įvedimas yra vienas iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programos punktų.
www.L24.lt
