„Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo (...) Negaliu eiti prieš Konstituciją", – sakė D.Grybauskaitė.

„Nesu nusiteikusi prieš jokią etninę mažumą, bet visi yra Lietuvos piliečiai. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, yra lygūs prieš mūsų Konstituciją", – teigė prezidentė.

Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba", nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas".

2012 m. darbą pradėjusi centro-kairės Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo "išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus", atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

Šios klausimus nagrinėjo kelios darbo grupės, tačiau atitinkami teisės aktų projektai iki šiol nepasiekė Vyriausybės.

Lietuvos lenkų politikai ne vienus metus siekia, kad dokumentuose asmenvardžius būtų galima rašyti naudojant ne vien lietuviškas raides, tokias kaip w, q, x. Valdžios atstovai sako, kad toks žingsnis būtų svarbus ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

www.L24.lt