Tarp vienų iš svarbiausių priimtų įstatymų – teisės aktai, skirti užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią energetikos sektoriaus plėtrą.
Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų ir jo įgyvendinimo įstatymus, kurių tikslas – sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją bei garantuojančią efektyvią vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais yra siekiama įgyvendinti pirmąjį ir pagrindinį Dujų direktyvoje numatytą modelį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo veiklų, t. y. atskiriant perdavimo sistemos operatorių nuosavybę.
Priimtais Branduolinės energetikos sektoriaus teisinio reglamentavimo įstatymo pakeitimais siekiama sukurti efektyvesnę, skaidresnę ir lankstesnę veiklos branduolinės energetikos sektoriuje ir veiklos su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais valstybinio reguliavimo ir priežiūros struktūrą, sumažinti administracinę naštą branduolinės energetikos objektų operatoriams ir investuotojams, bei tuo pačiu sustiprinti valstybės interesų apsaugą branduolinės energetikos sektoriuje.
Lietuva siekdama įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus numatančius, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23 procentus, priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Juo siekiama garantuoti darnų aprūpinimą energija ir skatinti tolesnį šilumos energijos, elektros energijos, degalų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijų diegimą ir vystymąsi bei tokios energijos naudojimą, ypač atsižvelgiant į aplinkos apsaugą (klimato kaitą), iškastinių išteklių tausojimą ir priklausomybės nuo energijos išteklių ir energijos importo mažinimą.
Pavasario sesijoje pradėta palaipsniui įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą. Seimas, siekdamas, kad dabartinių ir būsimų pensininkų pajamos būtų adekvačios ir tvarios, o socialinio draudimo sistema būtų saugi ir finansiškai tvari, užtikrintų solidarumo principo įgyvendinimą, būtų skatinamas privatus pensijų kaupimas, sistemą administruojančios įstaigos veiktų efektyviau, šio draudimo išmokos labiau priklausytų nuo mokėtų įmokų ir socialinio draudimo stažo, o vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis ateityje nemažėtų, nutarė patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Sesijoje jau nuspręsta palaipsniui ilginti senatvės pensijos amžių. Pagal priimtas pataisas senatvės pensijos amžius nuo 2012 m. sausio 1 d. bus didinamas palaipsniui, moterims – 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais per metus iki kol senatvės pensijos amžius tiek vyrams, tiek moterims 2026 metais pasieks 65 metus.
Ekonomikos srityje Seimas priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuriuo į Lietuvos teisinę bazę perkeliamos europinės direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, nuostatos. Šia direktyva siekiama užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti darbo per laikinojo įdarbinimo įmones kokybę, nustatyti jų teises bei pareigas, taikyti vienodo požiūrio principą ir laikinojo įdarbinimo įmones pripažinti darbdaviais. Taip pat šiomis nuostatomis tikimasi sukurti daugiau darbo vietų ir plėtoti lanksčias darbo formas.
Taip pat priimtas naujos redakcijos Turizmo įstatymas, kuris naujai reglamentuos turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje.
Pavasario sesijoje Seimas priėmė svarbius sprendimus kovos su kontrabanda ir korupcija srityje. Atsižvelgdamas į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ir Europos Tarybos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) ataskaitose pateiktas rekomendacijas, Seimas nusprendė priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis griežtinama baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo, Operatyvinės veiklos ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisomis bus sėkmingiau įgyvendinama korupcijos prevencija. Pagal pataisas informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas ne tik valstybės ar savivaldybės įstaigoje, bet ir įmonėje, bus pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Taip pat nuspręsta išplėsti asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas bus privalomas, ratą. Seimas įtvirtino valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Priimtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.
Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis nustatoma asmeninė ūkio subjektų (juridinių asmenų) vadovų (fizinių asmenų) atsakomybė, padės užtikrinti efektyvesnę sąžiningos konkurencijos apsaugą, veiksmingiau kovoti su įstatymo pažeidimais, kuriais daroma žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, užkirsti kelią ūkio subjektams išvengti atsakomybės.
Įtvirtinta Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų tarnybinio kaitumo galimybė leis stiprinti vadovavimą orientuojant veiklą į rezultatus, padarys veiklą skaidresnę, leis išvengti institucijos sustabarėjimo ir kitų neigiamų padarinių, kuriuos lemia menkas vadovaujančias pareigas užimančių pareigūnų kaitumas.
Priimtomis svarbiomis Prokuratūros įstatymo pataisomis tobulinama prokuratūros sistema, jos veikla, sprendžiami ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų koordinavimo, kontrolės, prokuratūros atsakomybės klausimai.
Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siekiama sumažinti ikiteisminio tyrimo biurokratizmą, užtikrinti proceso dalyvių teises ir laisves baudžiamajame procese, taip pat ištaisyti prieštaravimus dėl bylų paskirstymo teismuose tvarkos bei patobulinti kasacinį procesą. Taip pat Seimas nusprendė padidinti baudas už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus.
Priimtos Vidaus tarnybos statuto pataisos didins pareigūnų motyvaciją operatyviau ištirti nusikaltimus. Už ištirtus nusikaltimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka pareigūnai galės būti skatinami ne didesne kaip pareigūno keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine išmoka.
Seimas priimtu Švietimo įstatymu naujai reglamentavo švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandarą, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. Nuo liepos 1 d. įsigaliojusiame įstatyme aiškiau reglamentuojamas mokyklų skirstymas, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas padarytas privalomu, nustatomas vienodas valstybinės kalbos mokymo(si) sąlygas visų mokomųjų kalbų mokiniams, didina bendruomenės vaidmenį mokyklos ugdymo kokybės politikoje.
Sveikatos sistemos įstatymo, kuris yra svarbus vertinant informacinės visuomenės plėtros procesų novatoriško teisinio reguliavimo aspektu, pataisomis įtvirtinta sveikatos apsaugos elektroninė sistema Lietuvoje. Įtvirtinus šią sistemą, paciento duomenys, susiję su sveikata, bus tvarkomi elektroniniu būdu, taip gerinant Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė.
Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis reglamentuojama Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarka.
Sesijoje parlamentas skyrė dėmesio ir aplinkos apsaugai. Priimtomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis nutarta sugriežtinti administracinę atsakomybę už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą, miško naikinimą jį padegant, taip pat kitokį priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą, sukėlusį miško gaisrą, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimą, už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis, už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Po ilgų svarstymų Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis. Jame taip pat nustatyti atvejai, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į mažesnius nei 5 ha plotus.
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais numatoma sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai, sumažinti išteklių naudojimą, sudaryti prielaidas atliekų tvarkytojų valstybės registro steigimui.
Žemės ūkio srityje priimtomis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti visuomenės teisės teikti bet kokius komentarus, informaciją ar nuomonę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais ir atsisakyti reikalavimo teikti tik motyvuotus pasiūlymus, patikslinti suinteresuotos visuomenės apibrėžtį ir įgyvendinti suinteresuotos visuomenės teisę kreiptis į teismus dėl priimtų su aplinka susijusių sprendimų. Įstatymas svarbus tuo, kad visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai, taip pat ir suinteresuota visuomenė, turi teisę kreiptis į teismą dėl informacijos pateikimo.
Įvertinus šiuo metu galiojančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procedūrą, išskirta speciali, greita ir efektyvi procedūra privačios žemės paėmimui ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Priėmus Žemės įstatymo pataisas maksimaliai sutrumpinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, užtikrintas efektyvus jos realizavimas ir sutrumpintas teisminių ginčų nagrinėjimo procesas, kartu užtikrinant teisingą atlyginimą už privatų visuomenės poreikiams paimamą turtą
Pavasario sesijoje Seimas ratifikavo nemažai tarptautinių susitarimų. Vienas iš svarbesnių – Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Šis susitarimas leis abiejų valstybių pasienio teritorijoje gyvenantiems ir nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims kirsti šių šalių valstybės sieną su specialiais vietinio eismo per sieną leidimais ir būti kitos valstybės pasienio ribotoje teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.
Seimas, pripažindamas didelį Lietuvos žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės pažangą iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir holokausto kaip visokeriopo žydų egzistencijos naikinimo pradžios ir siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nusprendė priimti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Pagal priimtą įstatymą, kuriame įtvirtintas kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydis, mokėjimo terminai, tvarka ir naudojimo paskirtis, nutarta kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Priimtas žmogaus teisių aspektu labai svarbus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo ginamas žmogus nuo artimų asmenų smurto. Tokį smurtą nutarta vertinti kaip žmogaus teisių pažeidimą, įstatyme nustatoma atsakomybė už šią veiką.
Seimo Ryšių su visuomene skyrius