Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi šiam politikui vartus kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Už ją balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 11, 13 susilaikė.
Kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Konstitucijoje nustatyta, kad jos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Projektas laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.
„Tvarkiečiai" siekė pakeisti 56 Konstitucijos straipsnį ir nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų".
Minėta pataisa, ją priėmus, būtų atvėrusi kelią R.Paksui dalyvauti ne tik Seimo rinkimuose, bet ir kovoti dėl prezidento posto. Mat Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji "sustiprintos priežiūros procedūra".
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.