D. Grybauskaitės teigimu, Belgijos ir Prancūzijos pavyzdžiai parodė, kad didelės socialinės išmokos imigrantams paskatino ne tik jų gyvenimą uždarose bendruomenėse, bet ir radikalizaciją.

„Getuose jie taps radikalūs ir gali būti nesaugūs mūsų visuomenei", - LRT radijui sakė Prezidentė.

Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, kad kas mėnesį pabėgėliui skirtina 204 (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai - VRPD) eurų išmoka sudaro 83 proc. vidutinės senatvės pensijos šalyje, kuri siekia 247 eurus. Latvijoje, anot D. Grybauskaitės, šis santykis siekia 40 proc., Estijoje - 38 proc., Vokietijoje - 55 proc.

„Negalime pabėgėliams mokėti daugiau nei savo Lietuvos žmonėms - tiems, kurie dirbo 30-40 metų ir užsidirbo savo pensiją, - sakė Prezidentė. - Mes negalime mokėti 300, 400 ar dar daugiau eurų pabėgėliams, kai mūsų pensininkai gyventų daug sudėtingiau".

„Matome atskirų interesantų - tiek savivaldybių lygmeniu, tiek kitur - norą užsidirbti iš pabėgėlių pašalpų: įtikinti, kad pašalpos turi būti didesnės, tada atitinkamai pabėgėliai už tuos pinigus brangiau mokėtų už būstą, daugiau būtų galima iš jų išspausti tų lėšų", - pridūrė šalies vadovė.

Lapkričio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpino prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų integraciją Ruklos pabėgėlių centre, taip pat apkarpė jiems skirtinas išmokas: dvigubai sumažino vienkartinę pašalpą įsikurti savivaldybėse. Kasmėnesinė pašalpa po pusės metų taip pat bus mažinama perpus.