Lenkijos parama
Prasidėjus mokslo metams, paramą lenkų mokyklų mokinių tėvų, kovojančių už savo vaikų teisę mokytis gimtąja kalba, siekiams išreiškė Lenkija ir lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, organizacijos.
Rugsėjo 2 d. Lenkijos Tautos Edukacijos ministrė Joanna Kluzik-Rostkowska išsiuntė laišką savo kolegei Lietuvos švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, prašydama dar kartą išnagrinėti lenkų mokyklų mokinių tėvų reikalavimus.
Rugsėjo 3 d. Lenkijos Tautos Edukacijos ministrė laiške Lietuvos lenkų mokyklų mokinių tėvams rašė suprantanti jų nerimą.
Pirmosiomis rugsėjo dienomis Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas sulaukė laiško iš lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, švietimo kongreso prezidentės Jolantos Tataros.
„Lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, švietimo kongresas išreiškia paramą pedagogų ir tėvų priimtiems sprendimams dėl lenkų mokyklas diskriminuojančios Lietuvos politikos“, – rašoma laiške.
Paramą lenkų tėvams išreiškė ir didžiausios Lietuvos lenkų organizacijos – Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“.
Dar vienas smūgis
Rugsėjo 3 d. Vilnių apskriejo žinia apie bandymą sunaikinti lenkų mokyklą sostinės Jeruzalės mikrorajone.
Jau rašėme, kad aktyvių lenkų bendruomenės pastangų dėka šiais metais jau pavyko apginti 6 Vilniaus krašte veikiančias mokyklas. Deja, sostinės valdantiesiems, vadovaujamiems mero Remigijaus Šimašiaus, pavyko uždaryti lenkų mokyklą Jeruzalėje – tėvams atimta galimybė pateikti, o mokyklai – priimti prašymus dėl vaikų priėmimo į mokyklą.
Dėl Vilniaus miesto valdžios veiksmų Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir Komitetai mokykloms apginti išplatino pranešimą dėl Jeruzalės pagrindinės mokyklos lenkų mokomąja kalba naikinimo.
„Protestuojame prieš ilgametes tradicijas turinčios mokyklos Vilniaus Jeruzalės mikrorajone naikinimą ir uždarymą nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos. Tėvai buvo psichologiškai spaudžiami rašyti prašymus atsiimti vaikus iš Jeruzalės mokyklos. Liberalų ir konservatorių koalicija, naudodama administracinius veiksmus, baugindama ir manipuliuodama tėvais, žlugdo dar vieną ilgametes tradicijas turinčią Vilniaus miesto mokyklą lenkų mokomąja kalba“, – rašoma pareiškime.
Lietuvos lenkų mokinių tėvai buvo susirūpinę, kad mokyklos uždarymas iš nemažo skaičiaus vaikų, gyvenančių šalia esančiuose mikrorajonuose, atims galimybę mokytis gimtąja kalba.
„Reikalaujame nubausti kaltus, kad jie atsakytų už neteisėtus veiksmus. Jei Jeruzalės mokykla bus uždaryta, lenkų šeimų vaikams, gyvenantiems Verkiuose, Santariškėse, Baltupiuose ir Jeruzalėje, bus atimta galimybė mokytis gimtąja kalba“, – susirūpinimo neslėpė tėvai.
Pareiškimo autoriai ragino nediskriminuoti Lietuvos lenkų šeimų vaikų.
„Reikalaujame atidaryti Jeruzalėje naują pagrindinę mokyklą, kuri veiktų atskirame pastate ir turėtų atskirą administraciją. Pagrindinė mokykla Jeruzalėje turi veikti – tai patvirtina tiek tėvų prašymai, tiek faktas, kad šioje miesto dalyje gyvena 20 proc. lenkų. Akivaizdu, kad būtina nedelsiant grąžinti lenkišką mokyklą šioje Vilniaus dalyje gyvenantiems lenkams. Ryžtingai protestuojame prieš lenkų vaikų, gyvenančių Jeruzalėje, Verkiuose, Santariškėse ir Baltupiuose, diskriminavimą“, – kreipėsi tėvai į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Premjerą Algirdą Butkevičių, Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių.
Lenkų ryžtas
„Kovojome, kovojame ir kovosime“, – Lietuvos tautinių mažumų mokinių tėvai pasiryžę iki galo kovoti už savo vaikų ateitį. Rugsėjo 9 d. Lietuvos lenkai piketavo prie Teisingumo ministerijos. Piketo dalyviai bandė atkreipti teisingumo ministro Juozo Bernatonio dėmesį į galimai neteisėtus ir šališkus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų sprendimus.
Tautinių mažumų mokinių tėvai suabejojo LVAT teisėjo Irmanto Jarukaičio nešališkumu. Šis teisėjas pirmininkavo LVAT teisėjų kolegijai, priėmusiai sprendimą dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos. Tėvai įžvelgia jo ryšius su Vilniaus meru R. Šimašiumi.
Vis daugiau žmonių remia lenkų siekius
Rugsėjo 11 d. vokiečių tautinė mažuma Lenkijoje pareiškė, kad remia už lenkiškų mokyklų išlikimą kovojančią Lietuvos lenkų tautinę mažumą ir solidarizuojasi su ja.
„Su nerimu stebime lenkų tautinės mažumos švietimo padėtį Lietuvoje ir pareiškiame, kad solidarizuojamės ir reiškiame paramą Lietuvos lenkų tautinei mažumai, kuri, gindama savo teises, buvo priversta griebtis tokių drastiškų priemonių kaip streikas“, – rašoma Lenkijos Vokiečių visuomeninių ir kultūrinių draugijų sąjungos valdybos pranešime.
Protestai prie savivaldybės ir ministerijos
„Mere Šimašiau, kodėl išmeti mokytojus ant grindinio?“, „Lygios teisės visiems“, „Mere, nenaudokite bolševikinių metodų!“, „R.Šimašiau, ką Jums blogo padarėme?“ – transparantus su tokiais užrašais rugsėjo 15 d. laikė tautinių mažumų mokyklų pedagogai prie Vilniaus miesto savivaldybės.
Laikydami plakatus, prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato mokytojai išreiškė nepritarimą tautines mažumas diskriminuojančiai mokyklų reorganizacijai. Mokytojų nepasitenkinimą taip pat kėlė reorganizuojamos Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos 11 ir 12 klasių mokinių bei mokytojų padėties teisinio reguliavimo stoka.
Spalio 2 d. tautinių mažumų mokinių tėvai surengė dar vieną protesto akciją. Šį kartą prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tautinių mažumų mokyklas lankančių mokinių tėvai suabejojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos nešališkumu.
Lietuvos lenkų reikalavimai vienoje didžiausių protesto akcijų
Spalio 16 d. prie Lietuvos Vyriausybės rūmų 4000 žmonių susirinko į protesto akciją oficialiai palaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Gausus piketuotojų būrys atėjo prie Vyriausybės rūmų išreikšti savo protestą prieš neteisingą politiką socialinėje ir švietimo srityse. Protesto akciją surengė darbo kolektyvų, profesinių sąjungų atstovai, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos sričių darbuotojai, taip pat tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokinių tėvai.
Šis mitingas tapo didžiausia protesto akcija, surengta Lietuvoje per paskutinius kelerius metus.
Seimo narys, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Juzef Kvetkovskij streiko metu kalbėjo apie tautinių mažumų švietimą. Jis pabrėžė, kad tautinė savimonė – tai viena iš brangiausių vertybių, kurią mūsų vaikai turi išsaugoti. Tai užtikrinti gali tik mokykla gimtąja dėstomąja kalba. „Todėl reikalaujame, kad Lietuvos tautinių mažumų mokykloms būtų priimtas Lietuvos tautinių mažumų mokyklų statusas. Reikalaujame, kad gimtoji kalba įgautų tinkamą statusą, kad gimtąja kalba būtų laikomi valstybiniai egzaminai, kad būtų įvestos gimtosios šalies istorijos pamokos“, – sakė Juzef Kvetkovskij.
Mitingo metu buvo kalbama, kad švietimo sistema griauna Lietuvos tautinių mažumų švietimą.
Reikalavimai užtikrinti teisingumą švietimo srityje taip pat buvo įrašyti peticijoje, piketo organizatorių įteiktoje Lietuvos premjerui.
Teismas neišgirdo Lietuvos lenkų argumentų
Spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos interesus ginančiai pusei nepalankų sprendimą. Teismas neišgirdo mokyklos bendruomenės išsakytų argumentų, siekiant išsaugoti vidurinės mokyklos statusą ir prašant nereorganizuoti jos į pagrindinę mokyklą.
Džiaugsmo pragiedruliai
Sunkiu ir įtemptu lenkų švietimui laikotarpiu Vilniaus Lenkų kultūros namuose vykęs renginys, skirtas pagerbti geriausiems mokytojams ir paskelbti geriausios lenkiškos mokyklos Lietuvoje vardą, tapo džiaugsmingu įvykiu.
Šiais metais konkursas „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ vyko 21-ą kartą. Konkursą organizuoja Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“.
Įvykis, viena vertus, džiaugsmingas, kita vertus, su liūdesio gaidele. Iškilmes aptemdė liūdesys, kadangi, kaip sakė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos pirmininkas Juzef Kvetkovskij, šalies valdžia „ne visada tinkamai atsižvelgia į Lietuvoje veikiančias lenkų mokyklas“. Linksma, nes džiugina faktas, jog nepaisant sunkumų, lenkiškų mokyklų administracija ir mokytojai „dirba labai daug ir rezultatai yra išties geri“.
„Šiais metais į aukštąsias mokyklas įstojo 71,1 proc. mokinių, tai 1 proc. daugiau nei praeitais metais. Į valstybės finansuojamas vietas pateko trečdalis abiturientų. Tai yra puikūs rezultatai“, – neslėpė džiugesio Juzef Kvetkovskij.
Šiais metais geriausiomis mokyklomis lenkų dėstomąja kalba buvo išrinktos keturios švietimo įstaigos: Vilniaus Kraševskio gimnazija, Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija, Maišiagalos kun. J. Obrembskio gimnazija ir Jašiūnų M. Balinskio gimnazija.
Konkurso „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ ceremonijoje paminėtos dar keturiolika lenkiškų mokyklų, o penkios švietimo įstaigos buvo apdovanotos už aktyvų dalyvavimą konkursuose ir olimpiadose.
Ceremonijoje didelis dėmesys skirtas ir mokytojams. Buvo apdovanoti lietuvių, lenkų, anglų, rusų, vokiečių kalbų, istorijos, geografijos, matematikos, biologijos ir chemijos, informatikos, fizikos ir pradinių klasių mokytojai. Iš viso pagerbti 77 mokytojai.
Kas toliau?
Mitingai, protestai, peticijos, raginimai, prašymai, – visi šie Lietuvos lenkų veiksmai ir ryžtas padėjo šiais metais išgelbėti 6 Vilniaus krašto vidurines mokyklas. Deja, dėl lenkų mokykloms nepalankių sostinės savivaldybės sprendimų Vilniuje veikiančios vidurinės mokyklos turi problemų.
Remiantis lenkų švietimo Lietuvoje istorija, jos nelengva praeities patirtimi, galima teigti, kad nebus lengva ir ateityje. Nepaisant įvairių Lietuvos istorijos įvykių, istorijos posūkių, valdžios ir režimų pasikeitimų, – lenkų mokykla nuolatos susidurdavo su sunkumais ir drąsiai žvelgė iššūkiams į akis. Panašu, kad ši tendencija nesikeičia, ir Lietuvos lenkų švietimo bendruomenei dar ne kartą teks susidurti su išbandymais.
Kova turį prasmę, kai suvokiama, kad tai, dėl ko kovojama, turi fundamentalią reikšmę. Lenkiškos mokyklos Lietuvoje yra viena iš pagrindinių sąlygų išlikti lenkiškumui. Tai puikiai suvokia bandantys sugriauti lenkų švietimą, tačiau tą suvokia ir ginantys savo švietimą lenkai. Šis supratimas, įgimta tvirtybė ir tikėjimas pergale yra ta varomoji Lietuvos lenkų jėga. Istorija leidžia galvoti, kad šios atsargos niekada neišseks.
„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“
