Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Rugpjūtį rinkos išgyveno trumpalaikę, tačiau ilgai nematytą paniką. Japonijos akcijos mėnesio pradžioje fiksavo prasčiausią vienos dienos rezultatą nuo 1987 metų, krisdamos dviženkliu procentu. Išsipardavimas persikėlė ir į kitas akcijų rinkas, tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, šiemet truko itin trumpai. Prie nerimo dėl Japonijos prisidėjo ir perdėtos baimės dėl globalios recesijos. Vis tik, pasiekus didesnį panikos lygį, investuotojai suskubo „atpirkti” nukritusias akcijas, tad rugpjūtis buvo dar vienas teigiamas mėnesis rinkose.

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Liepą kapitalo rinkose netrūko vasariškų audrų. Vyko permainos politinėje arenoje, paskelbti ketvirtiniai įmonių rezultatai, stebino infliacijos rodikliai ir centrinių bankų sprendimai.

Komentuoja viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas bei teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen

Lietuvoje mažai kalbama apie vieną ryšių su visuomene atšaką – finansų komunikaciją, nors kapitalo teikėjai (akcininkai, bankai) yra labai svarbi interesų grupė verslui. Ir ji darosi vis svarbesnė. Kodėl?

Beveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus.

Artėjant Naujųjų sutikimui, daugelis žmonių skuba planuoti tikslus, kuriuos bandys pasiekti per ateinančius metus. Vieni svajoja apie naują automobilį, kiti – apie sėkmingą karjerą, treti – bendrai apie finansinę sėkmę. Pasaulyje kone kiekviena šalis ar tauta turi savus papročius, kurie, tikima, jog turi įtakos sėkmei. O kokius ritualus pasitelkti, kad Naujieji metai būtų finansiškai sėkmingi?

Dažniausiai savo finansine padėtimi bei kreditingumo istorija daugelis pradeda domėtis tik tuomet, kai ateina laikas įsigyti būstą ar kitą didesnį pirkinį, kuriam reikia paskolos. Tačiau retai kas žino, jog kiekvienas mūsų „paklydimas“ kaupiasi mūsų kreditingumo istorijoje, kuri yra tarsi mūsų finansinio gyvenimo ataskaita. Daugelis net nesusimąsto, jog pradelsti mokėjimai ar jų nukėlimai gali labai stipriai atsiliepti mūsų finansiniam stabilumui ateityje. Negana to, už kai kuriuos dalykus – kaip reikiant permokame, nes paprasčiausiai nesekame savo kasdienių ir, atrodytų, nesvarbių išlaidų.

Lietuvos finansinių paslaugų sektorius turi potencialo augti kur kas sparčiau, tačiau tai neatsiejama nuo nuoseklaus rizikos vengimo praktikos mažinimo ir viešojo bei privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo.

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

Šeimos pagausėjimas ir vaikų planavimas, o ypač jei tai – pirmagimis, gali tapti nemažu finansiniu iššūkiu. Būsimi tėveliai dažnai nežino, nuo ko pradėti planuojant pagausėjusios šeimos išlaidas, kas yra iš tikrųjų svarbu, o ko visgi galima atsisakyti. Todėl daugelis susiduria su staiga šoktelėjusiomis ir kartais netikėtomis išlaidomis, kurias bent iš pradžių sunku prognozuoti ir valdyti. „Šeimos pagausėjimas – nebūtinai reiškia dideles ir neprognozuojamas išlaidas, jeigu tik esi linkęs reguliariai taupyti“, – sako žinomo tinklaraščio mamoms autorė Berta Garuckė ir dalijasi savo pačios išbandytais praktiškais patarimais, kurie padės nepatyrusiems būsimiems tėvams.

Vieni pinigus mėgsta taupyti, kitiems – didžiausias malonumas juos leisti, treti linkę investuoti, o likusieji nors ir planuoja išlaidas, tačiau atsispirti pagundoms negeba. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.