Vaizdingame Žvėryne (Vykinto g. 11) esantis Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras buvo įkurtas 1993 metais. „Iki tol šiame pastate veikė suaugusiųjų vakarinė mokykla, o dar anksčiau – dirbančio jaunimo mokykla. O lenkų klasės čia buvo nuo seno“, – pasakoja Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro direktorė. Ji pastebi, kad Centras šiuo metu yra vienintelė suaugusiųjų ugdymo įstaiga ne tik sostinėje, bet ir Lietuvoje, siūlanti mokymą trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų. Taip pat tai vienintelė suaugusiųjų mokykla, 2010 m. gavusi gimnazijos statusą.
Galimybe įgyti vidurinį išsilavinimą lenkų kalba šiuo metu naudojasi 30 suaugusiųjų (dvi gimnazijos klasės, kuriose yra po 15 moksleivių). Atsižvelgiant į bendrą ugdytinių skaičių (530), tai nėra daug. Skaitlingiausios yra lietuvių klasės, kuriose mokosi 376 moksleiviai. Rusų grupėse mokosi 124 asmenys.
Grįžta į šalį ir į mokyklos suolus
Direktorės nuomone, moksleivių skaičiaus sumažėjimas – tai masinės mūsų piliečių emigracijos rezultatas. „Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, pas mus per metus mokydavosi 800 moksleivių. Dabar mes balansuojame ties 500-600 asmenų riba, kadangi šalį dažniausiai palieka žmonės, neturintys išsilavinimo ir negalintys įsidarbinti Lietuvoje, – sako Natalija Kimso. – Tačiau nuo praeitų metų pastebime grįžimo tendenciją. Tarp mokinių turime tokių, kurie dirbdami užsienyje kaip nekvalifikuoti darbuotojai suprato, kad reikėtų mokytis toliau ir gauti geriau apmokamą darbą“.
Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro direktorė taip pat pastebi lenkų klasių moksleivių skaičiaus mažėjimą. „Aš pastebėjau, kad suaugusieji lenkai, įkūrę mišrias šeimas ir norintys gauti vidurinį išsilavinimą, nenori grįžti į lenkų klases. Jie aiškina, kad šeimoje, darbe kasdien kalba lietuviškai, todėl pasirenka mokymąsi lietuvių klasėse“, – teigia Natalija Kimso.
Mokykla deda visas pastangas, kad paskatintų žmones mokytis gimtąja kalba. Tai reklamuojama žiniasklaidoje, viešajame transporte, mokytojai skatina dirbančius jaunus žmones įgyti vidurinį išsilavinimą. Moksleiviai taip pat ragina savo pažįstamus tęsti mokslus, nes, kaip jie patys teigia, čia ne tik įgyja vidurinį išsilavinimą, bet taip pat turi daug galimybių saviugdai. „Mes didžiuojamės, kad esame trikalbė mokykla ir galime pasiūlyti piliečiams mokytis gimtąja kalba. Mes labai stengiamės turėti lenkų grupių“, – pabrėžia mokymo centro direktorė.
Įvairios mokymo formos
„Mes darome viską, kad prisitaikytume prie mokinių poreikių“, – tikino Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro direktorė. Mokykla siūlo įvairias mokymo formas: dieninį, neakivaizdinį, o taip pat nuotolinį mokymąsi (internetu). Moksleiviai gali lankyti užsiėmimus tiek ryte, tiek vakare, kadangi žinoma, kad dirbantis ir turintis šeimą asmuo ne visada turi laiko ir galimybių atvykti į kiekvieną pamoką.
Suaugusiųjų mokykloje galima įgyti ne tik vidurinį, bet ir pagrindinį išsilavinimą. Šioje grupėje besimokančių lenkų nėra, nes per mažai norinčiųjų. „Pagal teisės aktus, tautinių mažumų klasės gali būti sudarytos iš 15 žmonių, jei tai yra vienintelė įstaiga mieste. Jei lenkų grupė nesteigiama, moksleiviams siūloma mokytis lietuvių ar rusų klasėse, bet jiems sudaroma galimybė papildomai mokytis lenkų kalbos, kad po to vidurinį išsilavinimą įgytų lenkų klasėse“, – priduria Natalija Kimso. Kita vertus, svarsto pašnekovė, lenkų klasių nebuvimas pagrindinėje mokykloje gali patvirtinti faktą, kad suaugusieji lenkai, gyvenantys Vilniuje ir jo apylinkėse, neturi tokio poreikio.
Lenkų kalbos pamoka Kultūros namuose
Mokykla taip pat siūlo bet kokio pasirinkto dalyko neformalųjį mokymą (tai mokamos pamokos). „Apytiksliai prieš 10 metų buvo populiarios anglų ir vokiečių kalbos pamokos. Dabar yra madinga lietuvių kalba nelietuviams“, – sako įstaigos direktorė.
Prieš keletą metų taip pat buvo daug norinčių mokytis lenkų kalbos. „Kai kurie privalėjo mokėti lenkų kalbą darbe. Kiti mokėsi sau, nes jie, kaip sakė, kilę iš mišrių šeimų, tačiau nemoka lenkų kalbos, todėl norėtų išmokti. Jie mokydavosi lenkų kalbos ir kultūros ne tik per pamokas, bet ir vizitų į Lenkų kultūros namus metu“, – sako lenkų kalbos mokytoja.
Įgyvendinant ES projektus, Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras bendradarbiauja su daugeliu užsienio valstybių institucijų, organizacijų, tarp jų – ir lenkų. 2011-2013 metais mokytojai ir mokiniai dalyvavo Grundtvigo tarptautinio projekto partnerių mokymuose „Forest for all, all for forests“ („Miškai visiems, visi miškams“). Lenkijoje, Podkowa Leśna mieste, vyko projekto partnerių susitikimas. Susitikimo organizatoriai – vietos veiklos grupė „Žalioji kaimynystė“ – supažindino dalyvius su saugomomis Lenkijos teritorijomis, miškų fauna ir flora bei jų apsauga.
Po vakarinės mokyklos – į studijas Kembridže
Besimokantieji Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre – daugiausia jauni 25-35 metų žmonės. „Žinoma, yra ir jaunesnių, ir vyresnių. Pastaruoju metu ugdytinių amžius truputį keičiasi. Tarp mūsų mokinių yra vis daugiau žmonių, kuriems per 40“, – teigia Natalija Kimso.
„Tarp mokinių yra vyras ir žmona. Jiems abiems po 38 metus. Sakė, kad anksti sukūrė šeimą, gimė vaikai. Jie turėjo dirbti, nebuvo laiko mokytis. Dabar jie turi daugiau laiko sau, nori padaryti profesinę karjerą ir būti geru pavyzdžiu savo vaikams“, – pasakoja direktorė. Ji pabrėžia, kad grįžti į mokyklos suolą suaugusiajam, ypač po 40-ies, – tikras iššūkis. „Tačiau tokio amžiaus žmogus neleidžia sau blogai mokytis. Jis yra kupinas motyvacijos, kad būtų pavyzdys savo šeimai, keltų kvalifikaciją darbe. Tad į dieninę mokyklą tėvai veda vaikus, o į suaugusiųjų mokyklą ateina patys“, – pastebi Natalija Kimso.
Mažesnę mokymosi motyvaciją, kaip sako lenkų kalbos mokytoja, turi jaunimas, kuris dar nežino, ką nori veikti ateityje. Vyresnio amžiaus žmonės turi aiškius tikslus. Jie ateina į suaugusiųjų mokyklą, kad turėtų galimybę kelti kvalifikaciją. Jie nori įstoti į aukštąsias mokyklas ir pan.
Į suaugusiųjų mokyklą pastaruoju metu atėjo daug vairuotojų, nes Vilniaus autobusų ir troleibusų parkai iš jų reikalauja turėti vidurinį išsilavinimą.
„Per šių metų atestatų įteikimo iškilmes mačiau ašaras kai kurių mokyklos absolventų akyse ir šypsenas veiduose. Jie neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau baigė vidurinę mokyklą. Labai malonu, kad žmonės siekia žinių“, – sako Natalija Kimso ir pabrėžia, kad daugiau kaip 30 procentų suaugusiųjų mokyklos abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas.
„Šių metų mūsų lenkų skyriaus absolventė įstojo į Kembridžo universitetą. Iš pradžių ji tik ketino dirbti Anglijoje, tačiau nusprendė tęsti mokslus ir sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą“, – džiaugiasi Jolanta Makovska.
Nedera netaisyklingai kalbėti lenkiškai
Lenkų kalbą ir literatūrą suaugusių mokykloje Jolanta Makovska dėsto jau 16 metų. Lenkų skyriaus mokiniams yra 3-4 lenkų kalbos ir literatūros pamokos per savaitę (priklausomai nuo pasirinkto lygio).
„Nelengva mokyti lenkų kalbos suaugusiuosius, nes jie, kaip žinome, darbe dažnai kalba tik lietuvių arba rusų kalba. Dauguma naudoja Vilniaus krašto dialektą. Be to, jaunimo lenkų kalba persismelkusi anglų, vyresnio amžiaus žmonių – rusų kalba, todėl aš labai džiaugiuosi, kai po metų tarp mokinių girdžiu taisyklingą lenkų kalbą. Pažanga yra akivaizdi“, – sako Jolanta Makovska ir priduria, kad suaugusiųjų mokyklos mokiniai mokosi lenkų kalbos pagal tą pačią programą, kaip ir dieninių mokyklų jaunimas. Daugiau dėmesio skiriama praktiniam kalbos naudojimui, kalbos kultūrai. Mokytoja pabrėžia, kad atėjus į mokyklą po ilgos pertraukos, kartojama 7-8 klasių programa, kad mokiniai prisimintų rašybos taisykles.
„Nors lenkų kalbos brandos egzaminas nėra privalomas, kiekvienais metais keli asmenys laiko mokyklinį gimtosios kalbos egzaminą, – neslepia džiaugsmo lenkų kalbos mokytoja. – Su dauguma savo mokinių iki šiol palaikome ryšius. Buvę mokiniai skambina, kad pasidalintų savo džiaugsmais, pasiekimais...“
Besimokantys suaugusieji taip pat noriai dalyvauja užklasinėje veikloje – įvairiuose susitikimuose, vakaruose, renginiuose. „Pavyzdžiui, pernai suorganizavome lenkų-rusų meilės poezijos vakarą. Lenkų klasėse taip pat rengiame Andžejaus vakarus, Kalėdų susitikimus ir t.t. Į renginius ateina ne tik vaikai, bet ir visos mūsų mokinių šeimos“, – pasakoja Jolanta Makovska.
„Daugelis suaugusių lenkų tęsia mokslus lenkų klasėse dėl vaikų. Jie sako, kad jei jų pačių vaikas lanko lenkų mokyklą, tai tėvui nedera netaisyklingai kalbėti savo gimtąja kalba. Be to, gerai nemokėdamas kalbos, negali padėti savo atžalai padaryti namų darbus. Todėl mes labai džiaugiamės, kad tėvai leidžia vaikus į lenkų mokyklas ir patys toliau mokosi lenkų kalba. Taigi tikimės, kad lenkų klasių mums nepritrūks“, – sako polonistė.
Ivona Klimaševska
„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“
