„Labai tikėtina, kad rytoj (penktadienį) eisiu į prezidentūrą", - sakė J.Sipila ketvirtadienį vėlai vakare surengtoje spaudos konferencijoje Helsinkyje, leisdamas suprasti, jog įteiks valstybės vadovui atsistatydinimo pareiškimą.
Į premjero postą iš verslo atėjęs ir palyginti nedidelę politinę patirtį turintis J.Sipila pridūrė, kad neradus kompromiso dėl sveikatos apsaugos reformų, jis norėtų ne skelbti pirmalaikius rinkimus, o formuoti naują vyriausybę iš dabartinės sudėties parlamento.
Grėsmė Suomijos vyriausybei iškilo po to, kai 54 metų Centro partijos lyderiui nepavyko palenkti į savo pusę koalicijos partnerių, kad jie pritartų jo siūlomai sveikatos apsaugos sistemos reformai.
J.Sipila ir jo Centro partija, kurios elektorato šerdį sudaro kaimo gyventojai, nori, kad šalis būtų suskirstyta į 18-a regionų, kuriuose vyriausybinės įstaigos spręstų dėl sveikatos apsaugos paslaugų
Tačiau finansų ministro Alexandero Stubbo (Aleksandro Stubo) vadovaujama konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija pasisako už penkių regionų modelį, tvirtindama, kad mažesnis jų skaičius užtikrintų vienodesnį išteklių paskirstymą tarp regionų. Ji taip pat sako, kad dėl didesnio regionų skaičiaus būtų sunku sutaupyti lėšų.
Trečioji koalicijos partnerė, nacionalistinė Suomių partija, palaiko premjero siūlymą.
Nacionalinės koalicijos partija anksčiau ketvirtadienį paprašė padaryti pertrauką, tačiau premjeras pareiškė, kad jau daug laiko iššvaistyta ieškant sprendimo.
„Kalbama ne tik apie (regionų) skaičių, tai visa struktūra ir reformos turinys", - sakė jis.
Koalicijai, kuri dirbti pradėjo gegužę, sunkiai sekasi rasti bendrą poziciją keliais opiais klausimais, tarp jų dėl darbo rinkos reformos ir to, kaip spręsti Europą užklupusią migrantų krizę.
Sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, vadinama svarbiausia dešimtmečio reforma, seniai kiršina suomių politikus. Ankstesnė kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybė atidėjo šį klausimą dėl nesutarimų tarp partijų ir būgštavimų dėl kai kurių jos aspektų atitikimo konstitucijai.
Pusšešto milijono gyventojų turinti Suomija garsėja dosniomis socialinėmis garantijomis, bet jos visuomenė sparčiai sensta, be to, pagal gyventojų tankumą Suomija yra viena rečiausiai apgyvendintų Europos šalių ir daug suomių gyvena mažose ir atokiose bendruomenėse.
Nuo 2012 metų Suomija išgyvena recesiją, dėl kurios kaltinami mažėjantis jos konkurencingumas, visuomenės senėjimas ir pagrindinių šalies prekybos partnerių - Rusijos ir Europos Sąjungos - ekonominės problemos.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
