Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos" atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pasibaigus balsavimui 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, rodo, kad PiS surinko apie 39,1 proc., o PO – 23,4 proc. balsų, sakoma naujienų televizijos TVN24 pranešime.
Apklausos rezultatai rodo, kad PiS, vadovaujama euroskeptiko Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio), tikriausiai užsitikrino 242 mandatus 460 vietų Seime, parlamento žemuosiuose rūmuose, nutraukdama aštuonerius metus trukusį PO valdymą, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų.
Tai geriausias šios konservatorių partijos, patraukusios rinkėjus į savo pusę itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės ir dosniais pažadais užtikrinti gerovę, rezultatas per visus parlamento rinkimus.
J.Kaczynskis paskelbė pergalę ir pirmiausiai atidavė pagarbą savo velioniui broliui dvyniui, prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui), kuris žuvo 2010 metais per vyriausybinio lėktuvo katastrofą netoli Smolensko vakarų Rusijoje.
„Be jo šiandien nebūtume čia. Jo dvasia yra stipresnė negu kūnas. Turime išlaikyti jo atminimą gyvą", – sakė J.Kaczynskis, taip pat priminęs apie daugybę iškilių Lenkijos veikėjų, žuvusių per tą tragišką įvykį.
„Tai pirmasis kartas per Lenkijos demokratijos istoriją, kai viena partija užsitikrino daugumą", – pabrėžė buvęs premjeras.
Analitikų nuomone, kelią „Įstatymui ir teisingumui" užsitikrinti pergalę po aštuonerių metų opozicijoje atvėrė centristinių pažiūrų lyderio Donaldo Tusko perėjimas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą, smarkiai susilpninęs jo liberaliąją PO.
Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, „PO išsisėmė", sako politikos mokslų profesorius Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis), kurio nuomone, nepataisomos žalos šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas.
Pernai birželį Lenkijoje kilo „Veitergeitu" („Waitergate", pagal „waiter" – anglų kalba „padavėjas") pramintas skandalas, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus, sakė R.Markowskis.
„Esu labai nusivylęs PO – per daug skandalų, per mažai rezultatų, tad aš balsuoju už permainas, už PiS", – Varšuvoje prie vienos rinkimų apylinkės AFP sakė 53 metų mechanikas Jacekas Jaworskis (Jacekas Javorskis).
„AŠTUONERI METAI NEPRAĖJO VELTUI"
Tuo tarpu liberalioji Piliečių platforma gali tikėtis gauti 133 mandatus.
Dabartinė šalies vyriausybės vadovė Ewa Kopacz (Eva Kopač) jau pripažino pralaimėjimą.
„Lenkija dabar yra ekonomiškai besivystanti šalis. Nedarbas yra vienaženklis. Tokios būklės Lenkiją paliekame tiems, kurie šiandien laimėjo rinkimus", – sakė ji savo rinkimų štabe Varšuvoje.
„Atminkite, tie aštuoneri (pastarieji) metai nepraėjo veltui", – padėkojo E.Kopacz savo partijos šalininkams.
Šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., todėl PO gali didžiuotis gerais pasiekimais valdant šios ES narės ekonomiką.
Vis dėlto pasitraukus D.Tuskui „PO nesugebėjo paversti savo pasiekimų politiniu kapitalu", konstatavo Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska Sosnovska).
Pasak Varšuvoje dirbančio politikos analitiko Eryko Mistewicziaus (Eryko Mistevičiaus), „PiS laimėjo kampanijos mūšį per „Twitter" ir „Facebook".
„Jeigu Tuskas tebebūtų scenoje, PO būtų galėjusi išlaikyti prezidentūrą ir dabar būtų pakeliui į pergalę. Tuskas turi nepaprastų politinių įgūdžių. Vadinu tai „Tusko radaru", – sakė analitikas.
PO įvaizdį dar labiau galėjo pabloginti naujas incidentas, kai premjerė E.Kopacz penktadienio vakarą atleido teisingumo viceministrę Moniką Zbrojewską (Moniką Zbrujevską), kurią policija sulaikė vairuojančią neblaivią.
„Nesu didelė PO gerbėja, bet bijau PiS išlaidų pažadų – jie galėtų surinkti didžiulę skolą", – sekmadienį prieš atiduodama savo balsą už liberalus sakė 58 metų varšuvietė slaugytoja Ewa (Eva), kuri nenurodė savo pavardės.
Panašiai samprotavo ir vertėjas Slawomiras Krantzas (Slavomiras Krancas), kuris sakė, kad balsavo už PO, nes baiminasi, kad kitos partijos gali sugadinti Lenkijos pasiektą stabilumą.
„NE KOKIE TUŠTI PAŽADAI"
Pawelas Kukizas (Pavelas Kukizas), politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai surinko 20 proc. balsų, į parlamentą atvedė savo partiją „Kukiz'15".
Balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, judėjimas „Kukiz'15", nusistatęs prieš tradicinį politikos elitą, liko trečias, surinkęs 9 proc. balsų ir tikriausiai gaus 44 mandatus Seime.
Fiziku dirbęs pensininkas Adamas Jadackis ir jo žmona Janina sakė, kad balsavo už Šiuolaikinę partiją, „nes ji yra vienintelė protinga ir racionali partija, be emocijų ir politinių vidaus kovų."
Poros nuomone, ši partija turi „protingus ekonominius planus, ne kokius tuščius pažadus" kaip valdančioji PO.
Liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna) gavo 7,1 proc. balsų (44 mandatai), o agrarinė Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri yra jaunesnioji dabartinės PO koalicijos partnerė, – 5,2 proc. (22 mandatus).
„Jungtinė kairė" (Zjednoczona Lewica, ZL), surinkusi apie 6,6 proc. balsų veikiausiai neperžengs 8 proc. slenksčio, kuris būtinas koalicinei jėgai, ir nepateks į naujos sudėties parlamentą.
Lenkijos kairiosios partijos į parlamentą nepateko pirmąkart nuo komunistinio režimo žlugimo 1989 metais.
Rinkimuose dar dalyvavo nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą).
„ŽAIDIMAS BAIMĖS KORTA"
J.Kaczynskis, kuris pats save laiko talentingu politikos užkulisių veikėju, užsitikrino svarią pergalę per gegužę vykusius prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo politikos naujokas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), lengvai įveikęs ankstesnį lyderį Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komarovskį), ilgametį PO sąjungininką.
Dabar J.Kaczynskis siūlo A.Dudos rinkimų kampanijos štabo vadovę Beatą Szydlo (Beatą Šydlo), padėjusią konservatoriams susigrąžinti prezidento postą, į premjero postą.
Ši 52 metų angliakasio dukra ir parlamento narė vilioja rinkėjus populistiniais pažadais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.
PiS pažadai daugiausia nukreipti į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B", bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.
Įmonių savininkai, įtariai žiūrintys į populizmo nevengiančią PiS, aktyviai palaiko liberalios pakraipos PO. Šios partijos pozicijos stipriausios turtingesniuose šalies vakaruose, kurie žinomi kaip „Lenkija A".
„Lenkai gana neatsparūs populizmui ir tuštiems pažadams, ypač prieš rinkimus", - sakė „Tombea" vadybininkas Slawomiras Banasiakas (Slavomiras Banasiakas), pridūręs, jog jam neramu, kaip PiS vyriausybė paveiktų verslo klimatą.
J.Kaczynskis taip pat kurstė Europos migrantų krizės, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, išprovokuotas baimes.
Ekspremjeras teigė, kad pabėgėliai atneša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į Vieną" ir yra užsikrėtę „įvairiais parazitais, pirmuonimis, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia", Europoje.
Tokius PiS lyderio pasisakymus plačiai kritikavo centristinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida, prilyginusi juos neapykantą kurstančioms kalboms, panašiomis į nacių propagandą.
J.Kaczynskis teigia, kad Lenkija turėtų nepriimti pabėgėlių, o finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui.
„Užjaučiu nekaltas moteris, vaikus – jie bėga nuo karo. Bet manau, kad turėtume padėti tik finansiškai", – žaliame Varšuvos Mokotovo rajone sakė elegantiška pensininkė Teresa, kuri taip pat nesutiko nurodyti savo pavardės.
„Jeigu turtingesnės Europos šalys negali susidoroti su pabėgėliais, kaip mes sugebėsime?" – klausė ji ir pridūrė, kad balsavo už PiS.
„Deja, žaidimas baimės korta dažnai padeda pelnyti politinių taškų", - sakė A.Materska-Sosnowska ir pridūrė, jog „rinkėjai tai gerai priima".
Kai PiS pastarąjį kartą, 2005-2007 metais, buvo valdžioje, J.Kaczynskis ėjo premjero pareigas ir dirbo su savo velioniu broliu dvyniu Lechu, kuris užėmė prezidento postą.
Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politiniais neramumais, kuriuos provokavo karingas brolių Kaczynskių valdymo stilius ir įtampa užsienio politikoje dėl jų euroskeptiškų ir antirusiškų pažiūrų.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
