Rinkimų apylinkės Graikijoje duris atidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užsidarys lygiai po 12 valandų - 19 val. vietos laiku. Netrukus po rinkimų pabaigos bus paskelbtos balsavusiųjų apklausos, o Vidaus reikalų ministerija pirmuosius oficialius rezultatus turėtų paskelbti po 21 val. vietos laiku.
Daugiau kaip 9,8 mln. graikų užsiregistravo balsuoti pirmalaikiuose rinkimuose, kad išrinktų naują vyriausybę, turinčią įgyvendinti esmingas ekonomikos reformas, kurių imtis šalis įsipareigojo mainais į liepą sudarytą sutartį dėl 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo plano.
Nors „Syriza" ir „Naujoji demokratija" žada laikytis tos programos sąlygų, jos nesitaria dėl kai kurių esminių klausimų, tokių kaip darbo rinkos liberalizavimas, kolektyvinės darbo sutartys ir imigracija.
„Syriza", kuri buvo priversta priimti finansinio gelbėjimo planą, kad išvengtų chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, atmetė bet kokią galimybę susitarti su konservatoriais, laikydama juos neatsiejama senosios gvardijos, atsakingos už Graikijos ekonomikos problemas, dalimi.
„Naujoji demokratija" stengėsi pabrėžti abejones dėl „Syriza" patikimumo. Tas kairysis judėjimas atėjo į valdžią sausį, žadėdamas išvaduoti šalį nuo griežto taupymo politikos, tačiau praėjus vos šešiems mėnesiams turėjo sutikti su dar griežtesnėmis sąlygomis.
Keliuose interviu radikalių pažiūrų buvęs premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) teisino savo sprendimą, sakydamas, kad šalies interesai yra svarbesni negu partija, pabrėždamas, kad Graikija tikriausiai būtų pašalinta iš euro zonos, jeigu nebūtų sutikusi priimti trejų metų trukmės pagalbos plano.
Penktadienį jis sakė televizijai „Antenna", kad ateinančiais mėnesiais dalyvautų „virvės traukime", siekdamas, ES kreditoriai sumažintų milžinišką Graikijos skolų naštą.
TREČIASIS BALSAVIMAS
Rinkimų baigties niekas nesiryžta prognozuoti, tačiau A.Cipras paskutiniu momentu susigrąžino nedidelę persvarą įtemptose lenktynėse su konservatoriais dėl teisės vadovauti vyriausybei.
Pagal Graikijos rinkimų sistemą daugiausia balsų surinkusi partija gauna papildomai 50 mandatų 300 vietų parlamente.
Penktadienį, likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai įsigaliojo draudimas skelbti rinkimų agitaciją, kelios apklausos prognozavo 41 metų A.Cipro pergalę prieš 61 metų varžovą Vangelį Meimarakį (Vangelis Meimarakis), vadovaujantį „Naujajai demokratijai", 0,7–3 procentiniais punktais.
Tačiau apklausų organizatoriai patarė šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes 2000 metais rinkimų baigtį nulėmė vos 72 tūkst. balsų. Be to, maždaug dešimtadalis elektorato vis dar nebuvo apsisprendusi dėl to, kam atiduoti balsą. Sausį dauguma neapsisprendusių rinkėjų palaikė „Syriza" ir A.Ciprą, bet dabar jie yra nusivylę jo nesugebėjimu išvaduoti Graikiją nuo griežtų ES finansinio gelbėjimo paketo sąlygų.
Šis balsavimas yra jau trečiasis Graikijoje šiais metais, vienas jų buvo referendumas, ir penktasis per pastaruosius šešerius metus.
„SVARBI ŽINIA EUROPAI"
A.Cipro radikalios kairiosios partijos „Syriza" pergalė „pasiųstų svarbią žinią Europai", buvęs vyriausybės vadovas sakė penktadienį per paskutinį rinkimų kampanijos mitingą Atėnuose, turėdamas omenyje pabėgėlių krizę ir ES ekonomikos problemas.
„Ar norime griežtai taupančios Europos, ar solidarumo ir demokratijos Europos?" – klausė jis.
A.Cipras, kuris vilkėjo baltus marškinius atraitotomis rankovėmis, sakė, kad rinkėjai turėtų „ištarti „ne" šiai senajai korupcijos sistemai, „ne" oligarchų isteblišmento įtvirtinimui".
Šalia A.Cipro stovėjo kai kurių Europos naujųjų radikalių judėjimų lyderiai, tarp jų Pablo Iglesias (Pablas Iglesijas), vadovaujantis Ispanijos partijai „Podemos".
Nors A.Cipras netesėjo savo pažadų, daugelis rinkėjų įsitikinę, kad jis elgėsi sąžiningai ir nuoširdžiai gindamas jų interesus – kitaip negu ankstesni lyderiai, laikomi korumpuotais ir pavaldžiais galingųjų interesams.
Į parlamentą mėgins patekti devynios partijos, bet tikriausiai nė viena jų neužsitikrins absoliučios daugumos, o A.Cipro „Syriza" gali būti priversta mėginti sudaryti koaliciją su kuria nors iš jos įnirtingai kritikuojamų partijų.
Buvęs „Syriza" finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclidas Tsakalotos) šeštadienį perspėjo, kad bendradarbiauti su partijomis, „kurios savo politinę galią grindė klientelizmu", būtų sudėtinga.
„Neįžvelgiu, kaip su tokiais aljansais galėtume pakeisti visuomenės gyvenimą ir kovoti su mokesčių slėpimu", – E.Cakalotas sakė liberalios pakraipos dienraščiui „Kathimerini".
BRANGUS EKSPERIMENTAS
Konservatyvusis lyderis V.Meimarakis smogė atgal, šeštadienį paskelbtame interviu sakydamas, kad septynis mėnesius gyvavusi A.Cipro vyriausybė buvo „eksperimentas, kuris brangiai kainavo" Graikijai.
A.Cipras į valdžią atėjo sausį, žadėdamas nutraukti griežto taupymo politiką, bet liepą nuvylė savo šalininkus, iš esmės pakeitęs savo poziciją ir sudaręs sutartį su Graikijos tarptautiniais skolintojais imtis didelio masto reformų mainais į skolinamas lėšas, nors rinkėjai ištarė tvirtą „ne" per referendumą šiuo klausimu.
Kairioji vyriausybė anksčiau buvo priversta uždaryti šalies bankus, kad išvengtų masinio indėlių atsiėmimų, ir įvesti kapitalo kontrolės priemones, kurių poveikis ekonomikai tebėra aiškiai jaučiamas.
V.Meimarakis perspėjo piliečius neberinkti žmogaus, kuris viešai pripažino nepritariantis finansinio gelbėjimo sutarčiai, kurią pasirašė.
„Ar žinote nors vieną kitą premjerą, kuris būtų sudaręs sutartį, pateikęs ją parlamentui, balsavęs už ją ir ją pasirašęs, bet tuo pat metu sakęs, kad ja netiki?" – V.Meimarakis sakė savaitraščiui „To Vima".
„Bijau, kad išrinkus „Syriza", ... šalis vėl greitai bus nuvesta į rinkimus, ir tai būtų pragaištinga", – pabrėžė buvęs gynybos ministras.
Anksčiau šią savaitę savo šalininkus Atėnų centrinėje aikštėje V.Meimarakis patikino, kad „Syriza" eksperimentas baigsis sekmadienį".
„PUSTOMAS SMĖLIS"
Apklausų organizatoriai ragina tuos viešosios nuomonės tyrimus vertinti atsargiai – juolab, kad jie nesugebėjo nuspėti, kokia bus liepą vykusio referendumo dėl griežto taupymo priemonių baigtis.
„Dabar pirmąjį kartą jaučiuosi nesugebantis prognozuoti", – naujienų agentūrai AFP sakė politikos apžvalgininkas Paschas Mandravelis (Paschos Mandravelis).
Viešosios nuomonės tyrimo institutai dirba „pustomuose smėlynuose po septynis mėnesius nesibaigiančių didelių politinių sukrėtimų", sakė instituto „Marc" instituto analitikas Tomas Gerakis (Thomas Gerakis).
Sausį „Syriza" atėjo į valdžią surinkusi 36,3 proc. balsų, bet A.Cipras atsistatydino rugpjūtį, kilus griežtosios linijos šalininkų maištui. Jiems atsiskyrus ir įkūrus naują partiją, „Syriza" neteko penktadalio savo deputatų.
Penktadienį buvęs A.Cipro finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) pareiškė, kad sekmadienį balsuos už maištininkus.Graikijoje sekmadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kuriuose radikali kairioji partija „Syriza" sieks įveikti beveik vienodas galimybes laimėti turinčią konservatyvią politinė jėgą „Naujoji demokratija", kad galėtų grįžti prie valdžios vairo su nauju mandatu imtis sunkių ekonomikos reformų.
Rinkimų apylinkės Graikijoje duris atidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užsidarys lygiai po 12 valandų - 19 val. vietos laiku. Netrukus po rinkimų pabaigos bus paskelbtos balsavusiųjų apklausos, o Vidaus reikalų ministerija pirmuosius oficialius rezultatus turėtų paskelbti po 21 val. vietos laiku.
Daugiau kaip 9,8 mln. graikų užsiregistravo balsuoti pirmalaikiuose rinkimuose, kad išrinktų naują vyriausybę, turinčią įgyvendinti esmingas ekonomikos reformas, kurių imtis šalis įsipareigojo mainais į liepą sudarytą sutartį dėl 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo plano.
Nors „Syriza" ir „Naujoji demokratija" žada laikytis tos programos sąlygų, jos nesitaria dėl kai kurių esminių klausimų, tokių kaip darbo rinkos liberalizavimas, kolektyvinės darbo sutartys ir imigracija.
„Syriza", kuri buvo priversta priimti finansinio gelbėjimo planą, kad išvengtų chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, atmetė bet kokią galimybę susitarti su konservatoriais, laikydama juos neatsiejama senosios gvardijos, atsakingos už Graikijos ekonomikos problemas, dalimi.
„Naujoji demokratija" stengėsi pabrėžti abejones dėl „Syriza" patikimumo. Tas kairysis judėjimas atėjo į valdžią sausį, žadėdamas išvaduoti šalį nuo griežto taupymo politikos, tačiau praėjus vos šešiems mėnesiams turėjo sutikti su dar griežtesnėmis sąlygomis.
Keliuose interviu radikalių pažiūrų buvęs premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) teisino savo sprendimą, sakydamas, kad šalies interesai yra svarbesni negu partija, pabrėždamas, kad Graikija tikriausiai būtų pašalinta iš euro zonos, jeigu nebūtų sutikusi priimti trejų metų trukmės pagalbos plano.
Penktadienį jis sakė televizijai „Antenna", kad ateinančiais mėnesiais dalyvautų „virvės traukime", siekdamas, ES kreditoriai sumažintų milžinišką Graikijos skolų naštą.
TREČIASIS BALSAVIMAS
Rinkimų baigties niekas nesiryžta prognozuoti, tačiau A.Cipras paskutiniu momentu susigrąžino nedidelę persvarą įtemptose lenktynėse su konservatoriais dėl teisės vadovauti vyriausybei.
Pagal Graikijos rinkimų sistemą daugiausia balsų surinkusi partija gauna papildomai 50 mandatų 300 vietų parlamente.
Penktadienį, likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai įsigaliojo draudimas skelbti rinkimų agitaciją, kelios apklausos prognozavo 41 metų A.Cipro pergalę prieš 61 metų varžovą Vangelį Meimarakį (Vangelis Meimarakis), vadovaujantį „Naujajai demokratijai", 0,7–3 procentiniais punktais.
Tačiau apklausų organizatoriai patarė šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes 2000 metais rinkimų baigtį nulėmė vos 72 tūkst. balsų. Be to, maždaug dešimtadalis elektorato vis dar nebuvo apsisprendusi dėl to, kam atiduoti balsą. Sausį dauguma neapsisprendusių rinkėjų palaikė „Syriza" ir A.Ciprą, bet dabar jie yra nusivylę jo nesugebėjimu išvaduoti Graikiją nuo griežtų ES finansinio gelbėjimo paketo sąlygų.
Šis balsavimas yra jau trečiasis Graikijoje šiais metais, vienas jų buvo referendumas, ir penktasis per pastaruosius šešerius metus.
„SVARBI ŽINIA EUROPAI"
A.Cipro radikalios kairiosios partijos „Syriza" pergalė „pasiųstų svarbią žinią Europai", buvęs vyriausybės vadovas sakė penktadienį per paskutinį rinkimų kampanijos mitingą Atėnuose, turėdamas omenyje pabėgėlių krizę ir ES ekonomikos problemas.
„Ar norime griežtai taupančios Europos, ar solidarumo ir demokratijos Europos?" – klausė jis.
A.Cipras, kuris vilkėjo baltus marškinius atraitotomis rankovėmis, sakė, kad rinkėjai turėtų „ištarti „ne" šiai senajai korupcijos sistemai, „ne" oligarchų isteblišmento įtvirtinimui".
Šalia A.Cipro stovėjo kai kurių Europos naujųjų radikalių judėjimų lyderiai, tarp jų Pablo Iglesias (Pablas Iglesijas), vadovaujantis Ispanijos partijai „Podemos".
Nors A.Cipras netesėjo savo pažadų, daugelis rinkėjų įsitikinę, kad jis elgėsi sąžiningai ir nuoširdžiai gindamas jų interesus – kitaip negu ankstesni lyderiai, laikomi korumpuotais ir pavaldžiais galingųjų interesams.
Į parlamentą mėgins patekti devynios partijos, bet tikriausiai nė viena jų neužsitikrins absoliučios daugumos, o A.Cipro „Syriza" gali būti priversta mėginti sudaryti koaliciją su kuria nors iš jos įnirtingai kritikuojamų partijų.
Buvęs „Syriza" finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclidas Tsakalotos) šeštadienį perspėjo, kad bendradarbiauti su partijomis, „kurios savo politinę galią grindė klientelizmu", būtų sudėtinga.
„Neįžvelgiu, kaip su tokiais aljansais galėtume pakeisti visuomenės gyvenimą ir kovoti su mokesčių slėpimu", – E.Cakalotas sakė liberalios pakraipos dienraščiui „Kathimerini".
BRANGUS EKSPERIMENTAS
Konservatyvusis lyderis V.Meimarakis smogė atgal, šeštadienį paskelbtame interviu sakydamas, kad septynis mėnesius gyvavusi A.Cipro vyriausybė buvo „eksperimentas, kuris brangiai kainavo" Graikijai.
A.Cipras į valdžią atėjo sausį, žadėdamas nutraukti griežto taupymo politiką, bet liepą nuvylė savo šalininkus, iš esmės pakeitęs savo poziciją ir sudaręs sutartį su Graikijos tarptautiniais skolintojais imtis didelio masto reformų mainais į skolinamas lėšas, nors rinkėjai ištarė tvirtą „ne" per referendumą šiuo klausimu.
Kairioji vyriausybė anksčiau buvo priversta uždaryti šalies bankus, kad išvengtų masinio indėlių atsiėmimų, ir įvesti kapitalo kontrolės priemones, kurių poveikis ekonomikai tebėra aiškiai jaučiamas.
V.Meimarakis perspėjo piliečius neberinkti žmogaus, kuris viešai pripažino nepritariantis finansinio gelbėjimo sutarčiai, kurią pasirašė.
„Ar žinote nors vieną kitą premjerą, kuris būtų sudaręs sutartį, pateikęs ją parlamentui, balsavęs už ją ir ją pasirašęs, bet tuo pat metu sakęs, kad ja netiki?" – V.Meimarakis sakė savaitraščiui „To Vima".
„Bijau, kad išrinkus „Syriza", ... šalis vėl greitai bus nuvesta į rinkimus, ir tai būtų pragaištinga", – pabrėžė buvęs gynybos ministras.
Anksčiau šią savaitę savo šalininkus Atėnų centrinėje aikštėje V.Meimarakis patikino, kad „Syriza" eksperimentas baigsis sekmadienį".
„PUSTOMAS SMĖLIS"
Apklausų organizatoriai ragina tuos viešosios nuomonės tyrimus vertinti atsargiai – juolab, kad jie nesugebėjo nuspėti, kokia bus liepą vykusio referendumo dėl griežto taupymo priemonių baigtis.
„Dabar pirmąjį kartą jaučiuosi nesugebantis prognozuoti", – naujienų agentūrai AFP sakė politikos apžvalgininkas Paschas Mandravelis (Paschos Mandravelis).
Viešosios nuomonės tyrimo institutai dirba „pustomuose smėlynuose po septynis mėnesius nesibaigiančių didelių politinių sukrėtimų", sakė instituto „Marc" instituto analitikas Tomas Gerakis (Thomas Gerakis).
Sausį „Syriza" atėjo į valdžią surinkusi 36,3 proc. balsų, bet A.Cipras atsistatydino rugpjūtį, kilus griežtosios linijos šalininkų maištui. Jiems atsiskyrus ir įkūrus naują partiją, „Syriza" neteko penktadalio savo deputatų.
Penktadienį buvęs A.Cipro finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) pareiškė, kad sekmadienį balsuos už maištininkus.
AFP-AP-BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
