Užgorodo nacionaliniame universitete apsilankiusi LSMU dėstytojų bei Kauno klinikų specialistų komanda aiškinosi, kokios pagalbos reikėtų partneriams, kuriant naują universiteto modelį, taip pat įvertino jų galimybes įdiegti insulto gydymo programą. Lietuvos atstovai dalijosi savo patirtimi, kaip pavyko sukurti sėkmingai veikiančią pagalbos insulto ištiktiems pacientams sistemą.
Pasak Kauno klinikų atstovės Mildos Dambrauskienės, praėjusių metų vasarą LSMU lankėsi garsiausias Ukrainos neurochirurgas, Ukrainos neurochirurgų draugijos pirmininkas ir Užgorodo nacionalinio universiteto rektorius prof. Volodimiras Smolanka. Tada ir sutarta pradėti praktinį LSMU bei Užgorodo nacionalinio universiteto bendradarbiavimą.
LSMU Podiplominių studijų centro dekano, Neurologijos klinikos docento Kęstučio Petrikonio teigimu, insultą patyrusiems pacientams teikiama Kauno klinikose pagalba per pastaruosius trejus metus pasiekė didelę pažangą, ypač dėl Neurologijos klinikos vadovės prof. habil. dr. Daivos Rastenytės koordinuojamo darbo ir medikų pastangų.
„Pagalba Ukrainai mums būtų proga pasidalyti patirtimi, kurią gavome iš skandinavų ir kitų šalių medikų. Be to, bendradarbiaujant tobulėja specialistai, plėtojamas mobilumas, infrastruktūriniai bei moksliniai tarpvalstybiniai projektai. Padėdami kitiems, stiprinsime savo tarnybas, jei tik žvelgsime globaliai",- sakė K. Petrikonis.
Anot prof. Antano Vaitkaus, Kauno klinikose koncentruojama insulto pagalba, čia atsiunčiama dauguma Kauno regiono pacientų, susirgusių insultu. Visa tai šiuo metu atliekama operatyviai, remiantis naujausia tarptautine ir Lietuvos organizacine greitosios medicinos pagalbos teikimo patirtimi.
„Tai - didelis Skubios pagalbos skyriaus vadovo dr. Kęstučio Stašaičio ir jo bendradarbiavimo su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nuopelnas. Ir dar pažymėtina, jog Kauno klinikose dabar veikia aktyviausias, daugiausia tromobilizės procedūrų atliekantis Lietuvos centras ", - sakė Kauno regiono insultų centro vadovas prof. A. Vaitkus.
Pernai Kauno klinikose trombolizių skaičius išaugo kone dvigubai: 2014-aisiais jų atlikta daugiau nei 150. Šiuolaikinių insulto gydymo metodikų, trombolizės ir trombektomijos taikymo skaičių dinamika sužavėjo Ukrainos kolegas. Prof. A. Vaitkus pastebėjo, kad Ukrainoje šios procedūros atliekamos, bet skaičiai maži, nors ligonių yra daug. Prieš du dešimtmečius ir Lietuvoje trombolizė buvo taikoma tik pavieniams asmenims, o dabar ji pasiekiama visiems.
„Kaip gydyti insultą - ukrainiečiai žino, bet kaip organizuoti įvairių lygių pagalbą - nelabai. Ši problema egzistuoja ne tik Ukrainoje. Labai svarbu kuo geriau koncentruoti srautus ir spėti laiku atlikti trombolizę, nes kiekviena minutė labai svarbi. Juo greičiau atliekama trombolizė, tuo geresnis rezultatas, nes tuo daugiau lieka sveikų neuronų. Tikslas - kuo greičiau pradėti gydymą. Laikas, per kurį trombolizę galima atlikti, yra 4,5 val. Jei spėtume per 20 ar 40 minučių, - rezultatas būtų dar geresnis.
Kauno klinikose trombolizė pradedama jau priėmimo skyriuje, - taip sutaupoma laiko. Šią patirtį perdavėme ukrainiečiams. Patarėme personalui, kaip tai atlikti greitai ir saugiai. Svarbių žinių dažniausiai įgyjama per klaidas, bet geriau jų nedaryti, mokytis iš kitų ir atrasti savus kelius, kaip efektyviai organizuoti gydymą",- teigia Skubios pagalbos skyriaus vadovas dr. K. Stašaitis.
Šiuo metu Lietuvoje veikianti Insultų centrų (klasterių) organizacija yra unikali Rytų Europos šalyse: visa veikla koordinuojama ir rezultatai analizuojami, ieškoma palankesnių sprendimų pacientams bei gydymo įstaigoms. Todėl, anot Kauno klinikų specialistų, Ukrainai būtų patogu perimti Lietuvos patirtį.
