"Stebime, kad daugėja pratybų, žvalgybinės veiklos Baltijos jūroje. Greitojo reagavimo padalinius dabar naudojame dažniau nei daugelį daugelį metų iki šiol. Taigi tai turi realų poveikį Švedijos gynybos pajėgų kasdienei veiklai. Tą pastebi ir Švedijos žmonės", - žurnalistams Vilniuje sakė Peteris Hultqvistas (Peteris Hulkvistas).
"Svarbiausias dalykas yra padidinti Švedijos karinius pajėgumus ir stiprinti bendradarbiavimą su kaimynais", - teigė jis.
Pasak jo, Švedijos Vyriausybė pritaria "glaudesniam bendradarbiavimui partnerystėje su NATO", tačiau "Vyriausybės platformoje nėra jokių planų prisijungti prie NATO".
Ministras patikino, kad jo šalis taip pat pasiryžusi stiprinti karinį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, keistis žvalgybiniais duomenimis.
Švedijos kariuomenė prieš mėnesį vykdė didžiausią po Šaltojo karo operaciją, ieškodama užsienio šalies povandeninio laivo. Kariškiai dėl įtariamo įsibrovimo neapkaltino jokios konkrečios šalies, tačiau dauguma švedų gynybos analitikų sako, kad laivas turbūt priklausė Rusijai.
Kalbėdamas apie šį incidentą Vilniuje, Švedijos ministras sakė neturintis patvirtinimo dėl kurios nors konkrečios šalies, bet pabrėžė, kad Stokholmas yra pasirengęs panaudoti karinę jėgą, gindamas savo teritoriją.
"Mes neturime patvirtinimo, bet signalas iš mūsų pusės yra toks, jog esame pasiruošę panaudoti karinę jėgą apsaugoti mūsų teritoriją, ir tai yra labai aiškus signalas", - sakė P. Hultqvistas.
Netrukus po šios operacijos atlikta apklausa parodė, kad parama Švedijos narystei NATO smarkiai išaugo. "Novus" tyrimų bendrovės apklausoje TV4 televizijai už stojimą į Aljansą pasisakė 37 proc., prieš buvo 36 proc. švedų.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
