Japonijos žurnalistams, turizmo verslo atstovams bei individualiems lankytojams Lietuva pristatoma kaip patraukli, savo unikalumą išsaugojusi ir daugeliui dar neatrasta kelionių kryptis. Parodoje dalyvaujanti kelionių organizatoriaus „Baltic Tours" atstovė Rasa Levickaitė sako, jog Lietuvos stende iš apčiuopiamų eksponatų japonus labiausiai domina gintaras, iš paragaujamų - šaltibarščiai, o iš žadamų pramogų Lietuvoje - netradicinės veiklos ir kultūriniai renginiai.
Parodoje dalyvauja Lietuvos valstybinio turizmo departamento atstovai, į Lietuvos pristatymo renginį atvyko šiuo metu į Japoniją oficialaus vizito atvykęs ūkio ministras Evaldas Gustas, viceministrė Rasa Noreikienė, taip pat Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas. Šiai valstybei kaip tikslinei rinkai rodomas ypatingas dėmesys, mat pagal iš Azijos šalių į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių pirmauja būtent Japonija. „Japonija yra perspektyvi Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka - sparčiai auganti ir visų Azijos šalių lyderė. Turistų iš Japonijos per pirmą 2014 m. pusmetį sulaukėme 37,5 proc. daugiau", - sakė E. Gustas.
JATA parodoje Lietuva pristatoma bendrame trijų Baltijos šalių stende. „Parodos specifika - nors pagal dalyvių bei lankytojų kiekį tai viena didžiausių turizmo parodų pasaulyje, tačiau pagal ekspozicijų plotą ji ypač maža, suspausta, kas, matyt, apskritai labai būdinga erdvių stokojantiems ir į Lietuvą jomis pasimėgauti vykstantiems japonams", - pasakojo R. Levickaitė. Pasak jos, sumanymas pristatyti kiekvieną Baltijos šalį ne atskirai, o viename stende, yra ypač naudingas ir pritaikytas būtent Japonijos rinkai, mat Lietuva japonams, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra toli, net už 9 tūkst. kilometrų, todėl galimybė vienos kelionės metu aplankyti visą Baltijos regioną japonams yra ypač patrauklu.
Pasirodo, daugelis japonų kelionių agentūrų turistams ruošia specialius šijošiais vadinamus leidinukus, į kuriuos atskirais punktais surašoma, ką yra būtina pamatyti, paragauti ar net nuveikti svečioje šalyje tam, kad jau galėtum teigti joje išties pabuvęs. „Japonų turistai mielai įsitraukia į šį žaidimą ir entuziastingai pildo tokias knygeles. Ir jiems labai patinka, kad išsiruošę į Baltijos šalis, kuomet kelionės metu dar aplankomas didesnis Rusijos miestas ar Skandinavijos šalis, jie gali užsižymėti net 4-5 šalis, kas, pavyzdžiui, sunkiai įsivaizduojama nuvykus į Prancūziją ar Italiją", - pasakojo R. Levickaitė.
Lietuvos ambasadorius Japonijoje E. Meilūnas pastebi, jog parodoje Baltijos šalių stendas kasmet lankomas ypač gausiai. Mat japonai jau yra buvę daugelyje Europos ir kitų pasaulio šalių, o Baltijos valstybės ir Lietuva jiems - vis dar neatrastos ir apgaubtos paslapties skraiste, todėl įdomios.
Ambasadorius pastebėjo, jog japonams Lietuvos stende šalia gintaro itin įdomus lietuvių tautinis kostiumas, jis ypač dažnai fotografuojamas. Pasak E. Meilūno, Japonijoje pastaruoju metu populiarėja ir lietuviška natūrali žolelių arbata, kurią iš Lietuvos importuoja kelios įmonės.
JATA parodoje vyksta patys įvairiausi renginiai. Vakar, rugsėjo 26 d., vyko Lietuvos pristatymo renginys-degustacija, skirta Japonijos kelionių organizatoriams bei žiniasklaidai. Susirinko apie 50 kelionių organizatorių atstovų bei žurnalistų, besidominčių turizmo plėtros galimybėmis Baltijos šalyse. Jiems papasakoti įdomūs faktai apie Lietuvą, buvo gaminami šaltibarščiai, besidomintieji mūsų šalimi vaišinti arbata ir šakočiu. „Maisto degustacija sulaukė didžiulio susidomėjimo. Ypač įdomi japonams pasirodė rožinė mūsų tradicinio patiekalo sriuba", - pasakojo R. Levickaitė.
Visas 4 dienas su kelionių organizatoriais bei savarankiškais keliautojais bendravusi „Baltic Tours" atstovė pastebi, jog šiemet parodoje itin domimasi komfortu, t. y. kiek Lietuvos infrastruktūra atitinka japonų standartus. „Ne vienas japonų kelionių organizatorius Lietuvoje ieško originalesnių, subtilesnių ir sykiu į konkrečią veiklą įtraukiančių pramogų alternatyvos, pavyzdžiui, itin domimasi grybavimu, mat japonai į Lietuvą labai mėgsta atvykti rudenį, taip pat juos domina galimybė rinkti lapus, gėles ir džiovinti juos atvirukų gamybai. Japonai domisi ir galimybe Lietuvoje pasiklausyti klasikinės muzikos ar pasižiūrėti baletą", - pasakojo R. Levickaitė.
„Japonų turistams įdomu istorijos, kultūros paveldas, natūrali gamta, kulinarinis paveldas, sveikas maistas ir čia Lietuva tikrai turi daug ką pasiūlyti ir parodyti. Japonus žavi galimybė Lietuvoje lankytis nacionaliniuose parkuose, apsigyventi kaimo sodybose ir paragauti autentiško lietuviško maisto, pavyzdžiui, ūkininkų pagaminto sūrio, iškeptos juodos duonos. Taip pat juos domina galimybė dalyvauti įvairioje edukacinėje veikloje, pavyzdžiui, duonos ar šakočio kepimas, žvakių gamyba, verpimas ir t. t., - pasakojo Lietuvos ambasadorius Japonijoje E. Meilūnas. - Beje, įdomu pažymėti, kad greta masinio turizmo kasmet vis daugiau rengiama nišinio turizmo projektų. Pavyzdžiui, šiais metais didelė Japonijos vaistažolių draugijos narių grupė Lietuvoje praleido daugiau kaip savaitę ir domėjosi mūsų šalyje augančiais vaistiniais augalais. Nemažai japonų vyksta į Lietuvą stebėti paukščių, natūralios gamtos".
JATA parodos stende Lietuva besidomintiems papasakojama ir apie legendinį japonų diplomatą Ciunę Sugiharą, kuris dirbo Kaune 1939-1940 m. „Išdavęs daugiau kaip 2000 „gyvybės vizų", šis kilnus ir drąsus žmogus išgelbėjo daugiau kaip 6000 žydų pabėgėlių gyvybių", - sakė E. Meilūnas. Pasak „Baltic Tours" atstovės, japonams labai malonu išgirsti, kad Lietuvoje jų kraštietis - itin gerbiamas, kad yra jam skirtas muziejus ir kitas, gyvas muziejus - sakurų parkas sostinėje, kuris, medeliams pražydus, kiekvieną pavasarį virsta vilniečių traukos centru".
Pasak ambasadoriaus, paprastai japonai grįžta iš Lietuvos labai patenkinti, nes beveik visuomet pamato ir patiria tai, kas viršija jų lūkesčius: „Lietuva ir lietuviai jiems labai patinka. Apsilankę Lietuvoje japonai netgi mano, jog esame kažkuo panašūs. Nemažai jų nori dar ir dar kartą grįžti į Lietuvą. Be to, japonai gerbia lietuvius už tai, kad puoselėjame savo tradicijas, paveldą, sako, jog atvykę į Lietuvą jie jaučia nostalgiją, nes mes vis dar turime tai, ką kitur jau sunku rasti".
