Ketinimų susitarimo tikslas yra ieškoti būdų, kaip sukurti tarp šalių susijungiančias karines oro erdves Europoje, sudarant palankesnes sąlygas NATO oro veikloms, įskaitant oro gynybos pratybas ir treniruotes.
Praėjusią savaitę Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo metu šį susitarimą pasirašė Albanija, Bulgarija, Graikija, Italija, Lenkija, Rumunija, Norvegija, Slovakija, Suomija, Prancūzija, Šiaurės Makedonija, Švedija, Turkija ir Vengrija.
„Šis sąjungininkų susitarimas yra įkvėptas Lietuvos, Latvijos ir Estijos nuveikto darbo sukuriant susijungiančias oro erdves Baltijos šalyse – tai padėjo pradžią planuoti tokias oro erdves kituose regionuose Europoje. Lietuva inicijavo darbus šioje srityje prieš kelerius metus, todėl susijungiančios oro erdvės Baltijos regione dabar yra sėkmingai įsteigtos ir veikia“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Baltijos šalys šiemet suteikė NATO sąjungininkams galimybę naudotis sujungtomis Baltijos šalių oro erdvėmis ir tuo pačiu pakvietė juos nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos Rotacinį modelį.
NATO oro gynybos Rotacinis modelis skirtas didinti Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų parengtį. Šios iniciatyvos pagrindu rotaciniu principu bus dislokuojamos sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemos ir aviacijos papildomi pajėgumai.
Pasak ministro A. Anušausko, Lietuva skiria didelį dėmesį NATO oro gynybos Rotacinio modelio įgyvendinimui ir yra pasiruošusi sąjungininkų oro gynybos pajėgumų dislokavimui.
Pagal KAM inf.
