Joje pristatoma Gedimino laiško Vakarų Europai, datuoto 1323 m. sausio 23 d. ir liudijančio miesto gyvavimą, faksimilė, Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta senųjų Vilniaus fotografų Juozapo Čechavičiaus, Stanislovo Fleury ir Jano Bulhako nuotraukų ekspozicija ir didelė lituanistinių leidinių japonų, lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis kolekcija, sudaryta iš Tokijo metropoliteno centrinės bibliotekos ir Lietuvos ambasados Japonijoje fondų.

Specialiai šiai parodai jos bendrakuratorė Viktorija Rybakova sukomplektavo šiuolaikinio lietuvių meno leidinių rinkinį, tarp kurių ­– menininkų Eglės Narbutaitės, Agnės Juodvalkytės, Dovilės Šimonytės, laumes studio knygos, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Pačėsos, Gerdos Paliušytės fotografijų albumai.

Ekspozicijoje demonstruojami šešių dešimtmečių laiko skirtumu miesto paveikslą fiksuojantys dokumentiniai filmai – Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ (1966 m.) ir Eitvydo Doškaus „Čia buvo Vilnius“ (2022 m.).

Parodą atidarė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas ir bibliotekos direktorė Aiko Tanaka. Sveikinimo kalboje ambasadorius pabrėžė visais laikais Vilniaus identitetą formavusį daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę, miesto svarbą įvairių tautų raštijos bei kultūros istorijoje.

Atidarymo proga tarpdisciplininė menininkė, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto vadovė Viktorija Rybakova skaitė didelio susidomėjimo sulaukusį pranešimą apie savo tyrimą, dokumentuotą menininko knygoje „Pasidalytos žinios“ („Shared Knowledge“). Menininkė tyrinėjo kelių tūkstančių pavadinimų vakarietiškų knygų ir periodinių leidinių kolekciją, sovietmečiu nelegaliais keliais ir po Nepriklausomybės atkūrimo pasiekusią Vilniaus universiteto biblioteką Kanados lietuvio, Otavos universiteto profesoriaus Genučio Martyno Procutos (1933–2018) pastangomis. Bibliofilas, filantropas Procuta siekė padėti „geležinės uždangos“ izoliuotiems tautiečiams ir penkis dešimtmečius nuo 1968 iki mirties 2018 m. nuolatos siuntė į tėvynę šiuolaikinius akademinius ir neakademinius vakarų leidinius, kiekviename užrašydamas dedikaciją bibliotekai. Ilgainiui įrašai tapo šios neeilinės asmenybės gyvenimo istorijos pasakojimu. Menininko knyga „Pasidalytos žinios“ – tai rinktinių knygų iš kolekcijos katalogas, sugrupuotas pagal raktinius žodžius, susijusius su Procutos gyvenimu ir žinių žemėlapiu, tarp katalogo puslapių įterptos reikšmingos Procutos kolekcijos knygų tekstų ištraukos.

Tokijo metropoliteno centrinė biblioteka – didžiausia Japonijoje viešoji biblioteka, sauganti 2,8 mln. pavadinimų leidinių, iš kurių daugiau kaip dešimtadalis – užsienio kalbomis.

Parodą organizavo Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė bendradarbiaudama su Tokijo metropoliteno centrine biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, VšĮ „Meno avilys“, kino kompanija „Just a Moment“ ir Lietuvos kultūros institutu, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija. Paroda veiks iki spalio 18 dienos. 

Gabijos Čepulionytės nuotr.