„Karo prieš Ukrainą poveikis bus jaučiamas pasaulio mastu dėl išaugusių maisto ir energijos kainų. Tarptautinė bendruomenė turės susitelkti švelnindama ekonomines karo pasekmes, tai turėtų būti ir didžiausias TVF prioritetas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
TVF numato 3,6 proc. BVP augimą šiais ir kitais metais, taigi pasaulio ekonomika 2022 m. augs 0,8 proc. p., o 2023 m. – 0,2 proc. p. lėčiau, nei TVF prognozavo šių metų sausio mėn. Didžiausius iššūkius kels tebesitęsianti Rusijos agresija ir dėl jos paspartėjęs žaliavų kainų augimas, didėjanti besivystančių šalių skolų našta bei dalyje pasaulinių tiekimo grandinių tebesitęsiantys sutrikimai, nulemti COVID-19 pandemijos.
TVF reikšmingai sumažino Lietuvos ekonomikos augimo šiais metais prognozę, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai. Numatoma, kad ekonomikos augimas sieks 1,8 proc. ir bus 2,3 proc. p. lėtesnis, palyginti su rudens prognozėmis. Dėl besitęsiančio energijos kainų augimo infliacija šiais metais turėtų siekti iki 13,3 proc., tačiau kitais metais kainų augimas mažės iki 4,3 proc.
Pasak Gedimino Šimkaus, augimo prognozių peržiūra iš dalies atspindi karo nulemtą sukrėtimą, tačiau taip pat jis pažymėjo, kad dėl kryptingo Lietuvos ekonominių ir energetinių ryšių su Rusija mažinimo Lietuvos situacija yra kiek geresnė, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Nors karo Ukrainoje sukeltas šokas Lietuvos ir pasaulio ekonomikai yra reikšmingas, jis iš esmės apsiriboja žaliavų rinka, o neigiamas poveikis per kitus kanalus yra ribotas. Atitinkamai ir toliau prognozuojamas augimas, o recesijos nenumatoma.
Numatomas ir reikšmingas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos sulėtėjimas. Palyginti su sausio mėn., šių metų euro zonos augimo prognozė sumažinta 1,1, o kitų metų – 0,2 proc. p., ir atitinkamai sieks 2,8 ir 2,3 proc. Daugiausia peržiūra nulemta labai lėtėjančių pagrindinių euro zonos ekonomikų – Vokietijos ir Italijos, kuriose nemaža pridėtinės vertės dalis kuriama gamybos sektoriuose, priklausančiuose nuo energijos importo iš Rusijos.
Neigiamą įtaką pasaulio ekonomikos raidai daro ir kiti veiksniai. Pradėjusios didėti palūkanų normos sunkina privataus sektoriaus ir besivystančių šalių prieigą prie finansų rinkų. Finansinių sąlygų griežtėjimas ir per pandemiją išaugusios valstybių skolos riboja galimybes fiskalinėmis priemonėmis atsakyti į karo sukeltus ekonominius iššūkius. Be to, lėtėjantis Kinijos augimas (2022 m. prognozuojamas neįprastai lėtas 4,4 proc. augimas) neigiamai veikia daugelio pasaulio valstybių raidą.
TVF taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad karas gali paskatinti ekonominės ir finansinės deglobalizacijos tendencijas ir kelia grėsmę taisyklėmis paremtai pasaulio tvarkai. Fondas pabrėžia, kad daugiašalės pastangos yra būtinos sprendžiant tiek ištikusią humanitarinę krizę, tiek ir jau kurį laiką tarptautinėje darbotvarkėje esančius tokius struktūrinius iššūkius, kaip mažų pajamų šalių likvidumo ir skolos problemos, pažanga ir ambicijų didinimas kovojant su klimato kaita, tolesnė kova su vis dar nepasibaigusia pandemija.
