Kasmet vis daugiau privalomuoju sveikatos draudimu draustų Lietuvos gyventojų apsisprendžia gydytis užsienyje. Tokią teisę jiems garantuoja Europos Sąjungos šalyse galiojanti direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo. 2018-aisiais kompensacijų už užsienyje gautas medicinos paslaugas prašė 129 asmenys, jiems buvo išmokėta per 114 tūkst. eurų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į Latviją – gauti 67 prašymai kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl medicinos paslaugų aktyviai keliauta į Lenkiją (27 prašymai), Vokietiją (26), Slovakiją (13). Kiek rečiau šalies gyventojai kreipėsi į Estijos medikus – gauti 8 prašymai atlyginti išlaidas, Švedijos – 4, Jungtinės Karalystės -3. Ligonių kasos taip pat gavo po 2 prašymus kompensuoti gydymosi išlaidas Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, po 1 – Čekijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
„Visose pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas direktyvą vykdančiose šalyse pastebimos labai panašios tendencijos – medicinos paslaugų žmonės dažniausiai važiuoja pas artimiausius kaimynus. Ne išimtis ir Lietuva. Populiariausi gydymosi maršrutai jau ne vienerius metus veda į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją", – sako VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė.
Dažniausiai (54 atvejai) Lietuvos gyventojai pernai prašė kompensuoti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Tautiečiai taip pat norėjo atgauti pinigus už suteiktas užsienio specialistų radiologo, urologo, oftalmologo, akušerio ginekologo, neurologo, onkologo, ortopedo traumatologo ir kitų konsultacijas, medicinos reabilitacijos paslaugas Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Prašyta kompensuoti brangiųjų tyrimų, vaistų, medicinos priemonių įsigijimo išlaidas. Didžiausia iš PSDF biudžeto pernai išmokėta kompensacija siekė 4400 eurų, mažiausia – 12 eurų.
„Nors ir neženkliai, kasmet norinčiųjų medicinos paslaugas gauti užsienyje daugėja. Tai rodo, kad žmonės aktyviai domisi sveikatos klausimais, naujomis gydymosi galimybėmis, sveikatos draudimu. Informacija padeda geriau orientuotis, apsispręsti, kur ir kaip gydytis", – sako I. Ježerkauskaitė.
Per penkerius metus (2015-2019 m.) ligonių kasos iš viso gavo kiek daugiau nei pusę tūkstančio prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas, joms kompensuoti iš PSDF biudžeto išleista 437 tūkst. eurų.
VLK atkreipia dėmesį, kad norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje, asmuo turi turėti Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Taip pat reikia gauti gydytojo siuntimą, susirasti reikiamą medicinos įstaigą užsienio valstybėje, savo lėšomis sumokėti už gydymą. Tik tuomet ne vėliau nei per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (ar) vaistų, ir (ar) medicinos prietaisų, ir (ar) medicinos pagalbos priemonių išdavimo gydymo valstybėje kreiptis dėl kompensacijos į TLK arba VLK (dėl ortopedijos techninių priemonių ir sąnarių endoprotezų).
Svarbu žinoti, kad užsienyje suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis kaip Lietuvoje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Tuo metu ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Todėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų. Verta žinoti, kad PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos. Pacientui pačiam tenka sumokėti mokesčius ir priemokas, nustatytas tose užsienio valstybėse. Iš savos kišenės visą sumą teks padengti ir už paslaugas, kurios Lietuvoje neteikiamos, t. y. – nekompensuojamos iš PSDF biudžeto.
VLK atkreipia dėmesį, kad 2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančios direktyvos nuostatos nebetaikomos Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl šioje valstybėje patirtos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.
VLK inf.
