„Ukrainiečiai puikiai tai supranta, jie puikiai žino mūsų jautrumus ir lūkesčius. Pagaliau ilgainiui ir netolimoje ateityje planuoja desinchronizuoti savo elektros tinklus su Rytais, būtent sinchronizuoti su Vakarų Europa. Tai ir yra dalis jų europinės integracijos. Jie įvardija 2023 metus, pavyzdžiui. Galima sakyti, kad tai per daug optimistiška, bet tai nėra taip toli. Taip kad pereinamasis laikotarpis kažkoks bus ir tas galutinis sprendimas taip pat yra aiškus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė jis.
Anot L. Linkevičiaus, tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje vyksta panašūs procesai dėl desinchronizacijos.
„Iki to laikotarpio gal bus visokių dalykų, bet irgi supraskime, kad ta šalis kariauja, vyksta kariniai veiksmai, ji kartu turi užtikrinti savo energetinį ūkį, šalies minimalų būtiną gyvybingumą ir turbūt nereikalaukime maksimaliai čia ir iškart viską atlikti. O tai, kad jie supranta, tai patvirtina ir prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis išgirdo šitą žinią. Iš tikrųjų aš neabejoju, kad jie atsižvelgs į šituos mūsų lūkesčius. (...) Kaip ir mūsų atveju, kai desinchronizuosime savo tinklus, data įvardijama 2025 metai vėliausiai, nors norėtume dar anksčiau tai padaryti. Tai irgi labai panašūs procesai vyksta“, – teigė užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Kol kas planuojama, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas 2020 metų pirmą ketvirtį.
