„Tiek šiandien, tiek netolimoje ateityje pasaulio ekonomikos vis labiau konkuruos pagal jų gebėjimą ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus. Dėl to džiugu, kad daugelio Lietuvos valstybės institucijų, švietimo įstaigų ir verslo pastangos vis labiau atsispindi tarptautiniuose reitinguose. Norėtųsi tikėtis, kad tai paskatins tik dar labiau didinti pokyčių tempą ir spręsti neatidėliotinus Lietuvos ekonomikos iššūkius“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Talentų reitingą sudaro IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausiųjų pritraukimas ir jų išlaikymas. Šį reitingą sudaro 32 įvairūs kriterijai, sujungti į tris pagrindines kriterijų grupes: „Investicijos ir vystymas“, „Patrauklumas“ ir „Pasirengimas“. Situacija vertinta 63 pasaulio šalyse.

2019 metų IMD pasaulio talentų reitinge šeštus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko Danija, o konkurencingiausiųjų trejetuką papildė Švedija. Po jų atitinkamai seka Austrija, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija, Suomija, Nyderlandai ir Singapūras.

Geriausiai Lietuvoje vertinama „Investicijų ir vystymo“ kriterijų grupė. Reitingų sudarytojų atlikta apklausa rodo, kad verslo atstovai palankiau nei prieš metus vertino švietimo, sveikatos priežiūros sistemas ir skyrė didesnį dėmesį darbuotojų mokymui.

Jau ne vienerius metus Lietuva išlaiko pirmą poziciją tarp šalių pagal moterų užimtumą. Praėjusių metų duomenimis, moterų dalis tarp visų dirbančiųjų siekė 50,2 procento.

„Patrauklumo“ kriterijų grupėje 2019 metų reitinge Lietuva užimamą vietą pagerino 11 pozicijų.

Pasak M. Skuodžio, galima pasidžiaugti, kad reitingo sudarytojų atliktos verslo atstovų apklausos rezultatai rodo, jog didesnė įmonių dalis pirmenybę teikia talentams pritraukti, deda didesnes pastangas gerinti darbuotojų motyvaciją ir išlaikyti darbuotojus. Taip pat gerėjo požiūris ir į šalies gebėjimą pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio, o tam įtakos turėjo ir geriau vertinama šalies gyvenimo kokybė.

Didžiausias teigiamas pokytis „Pasirengimo“ kriterijų grupėje – Lietuva pakilo net 12 pozicijų.

„Proveržiui šioje kriterijų grupėje įtakos turėjo darbo jėgos dydžio augimas, geriau vertinama universitetų paslaugų kokybė, besikeičiantis požiūris į vadovų išsilavinimą ir aukšti darbuotojų užsienio kalbų įgūdžiai“, – teigė M. Skuodis.

Iš Baltijos šalių aukščiausias pozicijas užima Estija (27 vieta) ir Lietuva (28 vieta). Latvija užima 34 vietą. Kaimyninė Lenkija žemiau – 37 vietoje. Paskutinės šalys reitinge: Indija (59), Meksika (60), Brazilija (61), Venesuela (62), Mongolija (63).