V. Zelenskis neturi jokios politinės patirties, išskyrus prezidento personažą viename televizijos seriale, bet jis sulaukė nuo korupcijos ir ekonomikos sąstingio pavargusių rinkėjų pasitikėjimo.
Komikas turėtų surinkti apie 30,4 proc. balsų, o P. Porošenka – 17,8 procentus, rodo trijų rinkėjų apklausų vidurkis.
Jų duomenimis, buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko sulaukė 14,2 proc. žmonių pasitikėjimo,
Jeigu V. Zelenskis laimėtų balandžio 21 dieną vyksiantį antrą rinkimų turą, jis perimtų vienos iš skurdžiausių Europos šalių, kovojančių su Rusijos remiamais separatistais jos rytuose, valdymą.
41-ių komikas dar nėra detalizavęs, ką nuveiktų būdamas prezidento poste, o jo vienas rinkimų šūkių buvo: „Jokių pažadų. Jokių atsiprašymų“.
Nepaisant nerimo dėl šio kandidato neapibrėžtumo, jo šalininkai teigia, kad tik naujas veidas gali išvalyti Ukrainos politiką.
Vis dėlto aktorius yra kaltinamas esant ukrainiečių oligarcho Ihorio Kolomoiskio „marionete“, bet V. Zelenskis neigia turintis su juo kokių nors ryšių.
V. Zelenskis atsisakė tradicinių rinkimų kampanijos renginių, debatų, beveik nedalino interviu ir vietoje to dar šią savaitę dalyvavo pasirodymuose su savo komikų trupe.
Jį kaip politiką išpopuliarinęs serialas „Tautos tarnas“ buvo transliuotas per patį kampanijos įkarštį. Šią savaitę, nepaisant kritikos apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, taip pat pasirodė nauja serialo dalis.
Mirtinas konfliktas
Šokolado magnatas ir vienu turtingiausių Ukrainos žmonių buvęs P. Porošenka prezidentu tapo 2014 metais po revoliucijos, paskatinusios iš šalies pabėgti buvusį prorusišką šalies lyderį.
Po vadinamųjų Maidano įvykių Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
53-ių P. Porošenka teigė, kad po 2014-ųjų rinkimų užbaigs karą, pažabos korupciją ir toliau sieks Ukrainos integracijos Vakaruose.
Vis dėlto po penkerių metų 13 tūkst. gyvybių nusinešęs konfliktas tęsiasi, o nemažai žmonių mano, kad P. Porošenkai nepavyko įgyvendinti revoliucijos idėjų.
J. Tymošenko, kuri sėkminga politike tapo po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos, rinkimuose į prezidentus dalyvavo trečią kartą.
Rinkimų kampanijos metu politikai svaidėsi kaltinimais korupcija ir sukčiavimu.
Iš viso dėl prezidento posto varžėsi 39 kandidatai – rinkimų biuletenis buvo net 80 centimetrų ilgio. Vis dėlto nė vienas kitas kandidatas nesurinko daugiau 10 proc. balsų.
Vidaus reikalų ministerija likus valandai iki rinkimų apylinkių užsidarymo pranešė gavusi daugiau nei 1,7 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus.