Pasak šaltinio policijoje, manoma, kad šio savaitgalio protestai bus „bent jau ne mažesni nei praėjusią savaitę“, kai demonstracijose prieš nelygybę, aukštų valstybės tarnautojų privilegijas bei arogancija kaltinamo prezidento valdymo stilių dalyvavo per 80 tūkst. žmonių.
Toks aktyvus dalyvavimas patvirtino, kad didžiausią centristo E. Macrono prezidentavimo krizę sukėlęs judėjimas, nors ir buvo aprimęs praėjusių metų pabaigoje, išlieka stiprus.
Šalies vadovas tikisi, kad šią savaitę paskelbti „didieji nacionaliniai debatai“ dėl politikos padės pasiekti persilaužimą.
Vienas iš svarbiausių „geltonųjų liemenių“ reikalavimų yra suteikti paprastiems piliečiams svaresnį žodį priimant sprendimus.
Pradėdamas du mėnesius truksiančias viešas konsultacijas įvairiais klausimais – nuo mokesčių iki viešųjų paslaugų, 41-erių prezidentas šią savaitę daugiau nei 12 valandų diskutavo su merais dviejuose susitikimuose šalies šiaurėje ir pietvakariuose.
Tačiau daugelis „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių paskelbė ketinantys boikotuoti daugelyje miestų ir miestelių planuojamas surengti diskusijas. Anot jų, tai – bandymas įtikinti prancūzus neberemti judėjimo, kuris kilo lapkričio viduryje dėl vyriausybės planų padidinti degalų akcizus ir greitai virto plataus masto protestais, dažnai pasibaigdavusiais susirėmimais su policija bei turto niokojimu.
Augantis rimtai nuo policijos nukentėjusių protestuotojų skaičius dar labiau sustiprino valstybei jaučiamą pyktį.
Viena kampaniją prieš policijos smurtą vykdanti vietos grupė suskaičiavo 98 sunkių sužalojimų atvejus, iš jų 15 atvejų, kai žmonės neteko akies. Dauguma jų buvo sužeisti į juos pataikiusių guminių kulkų.
Šeštadienį visoje šalyje vėl sutelkta apie 80 tūkst. saugumo pareigūnų, iš jų 5 tūkst. – sostinėje.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
