Tyrimas taip pat parodė, kad šiek tiek menksta parama vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestams. Už tai, kad demonstracijos būtų tęsiamos, buvo 55 proc. respondentų. Lapkričio gale šis rodiklis dar siekė 66 proc.

Protestai kilo dėl planų didinti degalų akcizą, tačiau greitai peraugo į masines demonstracijas prieš E. Macrono ekonominę politiką. Tada įsiplieskė ir smurtinės riaušės, pirmiausiai - Paryžiuje. Į tai reaguodamas, E. Macronas atsisakė planų didinti kuro akcizą ir, be kita ko, pakėlė minimalią algą.

Anot apklausos, daugiau kaip pusė prancūzų mano, kad didžiausias politikos prioritetas turėtų būti priemonės prieš silpną perkamąją galią šalyje. Kova su nedarbu iš pirmosios pozicijos smuko į ketvirtąją.